Vaistinė dirvuolė (Agrimonia eupatoria L.)

Trumpakočiai, nedideli, penkianariai žiedai siauroje, ilgoje, pertrauktoje kekėje. Pažiedės porinės, triskiltės. Žiedsostis sukučio (vilkučio) pavidalo, vagotas, žiedams peržydėjus sukietėja, apaugęs stačiais, kabliškais dygleliais. Plaukuoti taurėlapiai išlieka prie vaisiaus. Vainiklapiai geltoni. Kuokeliai trumpesni už vainikėlį. Žydi birželio— rugpjūčio mėn. Vaisius — riešutėlis.
Stiebas status, vidutinio aukščio, nešakotas, apaugęs dvejopais plaukeliais — tankiais, ilgais, šiurkščiais ir negausiai minkštais, garbiniuotais. Lapai neporomis pertrauktai plunksniški, su dantytais prielapiais, pamatiniai sudaro skrotelę, stiebo lapai pražanginiai, nevienodo didumo, arčiau žiedyno gerokai smulkesni. Lapeliai pjūkliškai dantyti, tarp didesnių įsiterpę lygiakraščiai ar dantyti smulkūs lapeliai. Visų lapų apatinė pusė balkšva, šviesesnė už viršutinę, apaugusi plaukeliais. Daugiametis, šiek tiek kvepiantis augalas su trumpu, storu šakniastiebiu. Dauginasi sėklomis; dygliuotus vaisiukus išnešioja gyvūnai. Auga dirvonuose, palaukėse, pakelėse, krūmuose, pamiškėse, sausose pievose.
Žiedai išskiria nektarą. Vaistinei žaliavai tinka žydinti žolė (turi flavonų, eterinių aliejų, rauginių medžiagų ir kt.). Nepražydusiu augalo stiebuose ir lapuose yra patvaraus geltono dažo. Ganykloje žolę ėda avys ir ožkos, kiti gyvūnai nemėgsta jos kvapo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *