Tiesioginių tulpių kenkėjų nedaug. Vieni jų — amarai. Baltijos šalyse tulpėms kenkia šios amarų rūšys: Mysodes persicae Sulz., Neomyzus circumflexus Buckt, Macrosiphum euphorbia Thom., Aphis fabae Scop. (Rupais, 1972). Amarai parazituoja peržydėjusiose tulpėse ir platina kai kurias virusines ligas.
Šaknų erkutė (Rhysoglyphus echinopus Fum et Rob.) gali sukelti šerdies puvinį.
Dažną pavasarį tulpių svogūnus išgraužia pelės.
Dažniau jos kenkia po šiltos žiemos arba kai tulpės uždengiamos dar nėįšalus žemei. Pelės nuodijamos, į urvus dedant užnuodytus jaukus, dažniausiai mikrobiologiniu preparatu bakterodenicidu.
Žemuoginiai nematodai (Diiylenchus dipsaci (Kūhn) Filipjev). Šis nematodas buvo aprašytas Olandijoje 1906 m. Tai vienas iš pavojingiausių tulpių kenkėjų. Pažeisti žiedai būna deformuoti, nukrypę į vieną pusę. Išlinkusioje vietoje ant stiebo atsiranda mažų įtrūkimų, jie plečiasi stiebu žemyn; čia pastebima žiedo atspalvio pigmentų, o žiedlapiai dažnai pažaliuoja. Kartais epidermis sutrūkinėja ir prie lapų pamato.
Pažeisti svogūnai būna minkšti, išoriniai maitinamieji lukštai išblukę arba gelsvi, kartais svogūno skerspjūvyje matyti rudi ratai.
Apsauga: pažeistus augalus naikinti, svogūnus mirkyti 0,12—0,25 % koncentracijos tiazono (40% veikliosios medžiagos) tirpale.