Vienmetis, kartais daugiametis žolinis augalas. Stiebas 10—40 cm aukščio, status arba kylantis, tribriaunis, plaukuotas, kartais šakotas. Lapai pražanginiai, stambiai karbuoti, apžėlę retais plaukeliais, apatiniai plačiai kiaušiniški, link viršūnės tolygiai siaurėja ir mažėja. Prielapiai stambūs, lyriškai suskaldyti. Žiedai ant ilgų tribriaunių žiedkočių; 5 vainiklapiai nevienodo dydžio. Vainikėlis trispalvis — violetinės, geltonos ir baltos spalvos. Du viršutiniai vainiklapiai atvirkščiai kiaušiniški, šviesesnės ar tamsesnės violetinės spalvos, du šoniniai elipsiški, dengiantys kraštais viršutinius, violetiniai arba geltoni. Apatinis vainiklapis didžiausias, trikampiškas, kraštai užsirietę, geltonas, su 5—7 tamsiais ruoželiais, kartais kraštas violetinis, pentinas melsvas arba melsvai violetinis. Taurėlapiai 5, lancetiški, pakraščiai blakstienoti, priedėliai buki, netaisyklingi. Vaisius — kiaušiniška, trimis sąvaromis atsidaranti dėžutė. Ji pilna mažų, šviesiai rudų, blizgančių, su baltu sėklagūbriu sėklų. Vienas augalas jų subrandina iki 3000.
Žydi nuo gegužės mėn. iki šalnų. Lietuvoje apyretė, dažnesnė lengvų dirvožemių rajonuose. Trispalvė našlaitė yra šviesamėgė, pakelia tik nedidelį pavėsį. Auga laukuose, dirvonuose, pamiškėse, kirtimuose, augimvietėse, kur suardyta natūrali augalinė danga.
Vaistinis augalas. Žolė įeina į atsikosėjimą lengvinančių ir šlapimą varančių arbatų sudėtį. Naudojama kosmetikos pramonėje.