Boletus edulis Bull.: Fr.
Vienas geriausiai pažįstamų ir vertingiausių valgomu grybų Lietuvoje. Vaisiakūniai stambūs, mėsingi. Auga birželio—lapkričio mėn. įvairiuose miškuose po eglėmis, ąžuolais, beržais, pušimis. Priklausomai nuo augimvietės baravykai skiriasi forma, spalva ir dydžiu, dėl to išskiriamos jo formos, net rūšys. Grybingiausia, baravykingiausia pietrytinė Lietuvos dalis. Vartojamas daugiausia džiovintas, tinka marinuoti, sūdyti, šaldyti, sulčių gamybai. Didelę paklausą turi užsienio rinkoje. I kategorijos. Lietuvoje rastas sunkiausias baravykas 2 kg. Mikorizinis, pagausinti natūralias augimvietės labai sunku, o dirbtiniu būdu kol kas dar neauginamas. Turi gydomųjų medžiagų. Jau XVII a. rusai gydė nušalusias vietas vaisiakūnių ekstraktu. Iš baravyko išskirtos antibiotinės medžiagos, naikinančios Kocho lazdeles. Lenkams, vokiečiams, suomiams yra pasisekę baravykus išauginti mėgintuvėlyje laboratorijoje. Paruošų organizacijos superka šviežius ir džiovintus neribotais kiekiais.