Tikrasis lipikas (Galium verum L.)

Žiedai smulkūs, po kelis susitelkę į skėtiškas kekes, kurios savo ruožtu sudaro šluotelės pavidalo žiedynus. Taurele itin maža, beveik nepastebima. Vainiklapiai suaugę tarpusavyje, vainikėlis ratiškas arba piltuviškas, keturskiltis. Tikrojo lipiko žiedai geltoni, kitų rūšių balti, gelsvi ar rausvi. Žydi visą vasarą, pats žydėjimas birželio ir liepos mėn., pavienių žydinčių augalų dar galima rasti ir rugsėjo mėn. Vaisius — sausas skeltavaisis iš dviejų vienasėklių puselių arba riešutėlių.
Stiebas status, 30—80 cm aukščio. Daugelio kitų lipiko rūšių stiebai liauni, pagulę ir ramstydamiesi į kaimynus kyla virš gretimų žolių, tartum lipa per juos, kelia į šviesą žiedus. Todėl augalai lipikais ir vadinami. Lapai pailgi, išsidėstę ant stiebo menturiais po 6—12. Daugiametis augalas su ilgu šakniastiebiu. Dauginasi sėklomis ir vegetatyviškai. Auga sausose pievose, apleistuose dirvonuose, žolėtuose šlaituose, pakelėse, pamiškėse, miško aikštelėse. Žiedai kvepia medumi, įvairūs vabzdžiai surenka juose daug nektaro. Pašarui tinka jauna žolė, ją geriau ėda avys ir ožkos. Vertinga augalo savybė — ganyklose nugraužtas greit atželia. Augalas turi gydomųjų savybių. Šaknys ir šakniastiebiai natūralų pluoštą dažo raudona spalva. Senovinis receptas pataria pamerkti vilną į alūno tirpalą, per naktį palaikyti, po to dažyti lipiko nuoviru. Žieduose yra fermento, greitai sutraukiančio pieną, todėl kartais vartojamas sūrių gamyboje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *