Gydomosios vaistažolių vonios
1. Žalio kadagio šakelės užpilamos verdančiu vandeniu, ekstrahuojama. Atvėsus užpilui iki +37°C, 30 min. mirkomos kojos. Po to reikia apsimauti vilnonėmis kojinėmis ir gultis į lovą. Taip gydomas reumatinis poliartritas. Gydomasis kursas – 6-7 vonios (kas antrą dieną). 2. 300 g ramunėlių žiedų užplikoma 5 I vandens, ekstrahuojama 2 val., nukošiama ir supilama į šiltą [...]
Statusis atgiris
Huperzia selago (L.) Bernh Daugiametis, iki 30 cm aukščio, sporinis, visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Sakos stačios, dažnai sudaro tankią, puokštę. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės—spalio mėn. Auga unksmėtuose drėgnuose [...]
Paprastoji žemuogė
Fragaria vesca L. Daugiametis, apie 20 cm aukščio žolinis augalas. Peržydėjus žiedsostis išauga į mėsingą, sultingą, kvapų, raudoną netikrąjį vaisių, paprastai vadinamą uoga. (Tikrieji vaisiai — smulkūs, rusvi riešutėliai, kasdieninėje kalboje vadinami sėklomis.) Uogos prinoksta birželio—liepos mėn. Kartais žydi ir dera vėlyvą vasarą bei rudenį. Lietuvoje labai dažna. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose, [...]
Dirvinė usnis (Cirsium arvense (L.) Scop.)
Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio, [...]
Mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.)
Dvimetis, 40—120 cm aukščio augalas. Šaknis stora, verpstiška. Stiebas tvirtas, status, briaunotas, šakotas, apaugęs trumpais plaukeliais. Lapai širdiškai kiaušiniški, lygiakraščiai, kartais atokiai dantyti; viršutinė pusė žalia, plika, apatinė pilkšva, gauruota. Apatiniai lapai stamboki, ilgakočiai, viršutiniai mažesni, trumpakočiai. Graižai rutuliški, 1—2 cm skersmens, pailgose kekėse. Skraistlapiai trumpesni už žiedus, siauri, pliki arba kiek plaukuoti, viršūnės truputį [...]
Paprastoji žilė (Senecio vulgaris L.)
Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži, [...]
Kartusis kietis (Artemisia absinthium L.)
Daugiametis žolinis augalas, apaugęs sidabrinio atspalvio plaukeliais, su trumpu šakniastiebiu. Stiebai dažniausiai keli, 50—110 cm aukščio, statūs arba kylantys, briaunoti, viršutinė dalis šakota, gausiai lapuoti. Lapai paprasti, plunksniški, 2—3 kartus giliai suskaldyti. Viršūni-niai lapai vienąkart triskilčiai arba ištisiniai. Graižai rutuliški, 2,5—4 mm skersmens, trumpakočiai, atsilošę arba nusvirę, susitelkę į vienašales kekes, kurios savo ruožtu sudaro [...]
Paprastoji bitkrėslė (Tanacetum vulgare L.)
Stambus, kvapus, daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis ilgas, sumedėjęs, šakotas, išleidžia plonas šaknis. Kartais išauga keletas iki 50—100(150) cm aukščio stiebų. Stiebai briaunoti, apatinė dalis dažniausiai rausvai dryžuota, šakota, pliki arba truputį plaukuoti. Lapai dideli, iki 20 cm ilgio, pražanginiai, dukart plunksniškai suskaldyti, apaugę retais trumpais plaukeliais arba pliki, su taškelių pavidalo liaukutėmis. Lapo ašis su [...]
Vaistinė ramunė (Chamomilla recutita (L.) Rauschert)
Šis augalas dažnai vadinamas ramunėlėmis, ramuliukais. Vienmetis, žolinis augalas. Šaknis verpstiška, plona. Stiebas 10—60 cm aukščio, status arba kylantis, cilindriškas, plikas, labai šakotas, lapuotas, žalias. Lapai pražanginiai, dukart ar triskart plunksniškai suskaldyti į siauras siūliškas skilteles, skaisčiai žali. Graižai nedideli, 1,5—2,5 cm skersmens, susitelkę į skėtiškas kekes stiebo ir šoninių šakų viršūnėse. Žiedynsostis pailgai kūgiškas, [...]
Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium L.)
Daugiametis, 10—70 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, plonas, šakotas, gausiai išleidžiantis palaipų. Stiebas status, truputį briaunotas, apaugęs trumpais plaukeliais, lapuota viršūnė dažnai šakota. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, 2 arba 3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai apie 20 cm, viršutiniai trumpesni, apatinė pusė nusėta taškinėmis liaukutėmis. Žiedai graižuose, kurie savo ruožtu stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę [...]




