Agrimonia eupatoria L. Daugiametis, 30—120 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, viršutinė dalis kiek šakota, plaukuotas. Lapai sudėtiniai, pertrauktai neporomis plunksniški, į viršūnę mažėjantys. Žiedynas — paprasta, į viršūnę tankėjanti, varpiška, 10—30 cm ilgio kekė. Žiedai taisyklingi, vainiklapiai geltoni. Vaisius 5—8 mm. ilgio, 3—6,5 mm skersmens, vagotas, šeriuotas. Žydi liepos—rugpjūčio mėn. Vaisiai sunoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. [...]

Huperzia selago (L.) Bernh Daugiametis, iki 30 cm aukščio, sporinis, visžalis augalas. Stiebas trumpas, gulsčias arba kylantis, negausiai dvišakai išsišakojęs. Sakos stačios, dažnai sudaro tankią, puokštę. Lapai dažniausiai aštuoniomis išilginėmis eilėmis spirališkai išsidėstę, iki 9 mm ilgio, nusmailėję, lygiakraščiai arba su rusvais smulkiais danteliais. Sporofilai išsidėstę ties metūglių viduriu. Sporifikuoja gegužės—spalio mėn. Auga unksmėtuose drėgnuose [...]

Equisetum hyemale L. Daugiametis, sporinis, žolinis augalas. Stiebai žiemoja n ty s, 6 mm skersmens, dažniausiai nešakoti, šiurkštūs, iki 60 cm aukščio, žali. Makštys iki 15 m m ilgio, jų pagrindas balsvas, viršūnės juosvai rudos arba juodos. Sporifikuoja birželio—rugpjūčio mėn. Auga smėlinguose ir žvyringuose dirvožemiuose, pušynuose, viržynuose, šlaituose. Paplitęs visoje Lietuvoje, bet mažais sąžalynais. Žaliavai [...]

Corylus avellana L. Vasaržalis, iki 5—6 m aukščio krūmas, kartais iki 10 m aukščio medis. Žydi anksti pavasarį, kovo—balandžio mėn., prieš išsiskleidžiant lapams. Vaisiai — rutuliški ar pailgi, 1 — 2 cm ilgio riešutai, pavieniai ar kekėse po 2 — 7, apgaubti dvilapių goželių. Prinoksta rugsėjo mėn. ir iškrinta iš goželių. Lietuvoje labai dažnas, ypač [...]

Daugiametis, dvinamis augalas (tos pačios rūšies vieni augalai turi tik kuokelinius, kiti tik piestelinius žiedus). Šakniastiebiai ilgi, iki 5 m ilgio, sustorėjusiose vietose formuojasi pumpurai, išleidžiantys atžalas, iš jų pavasarį išauga nauji stiebai. Dirvožemyje šakniastiebiai pasiskirstę keliais aukštais, todėl sunku juos išrauti, o iš žemėje likusių gabalų vėl išauga nauji augalai. Stiebas 50—160 cm aukščio, [...]

Vienmetis arba dvimetis, 15—30 cm aukščio, dažniausiai voratinkliškai plaukuotas žolinis augalas. Stiebas status, vagotas, dažnai šakotas. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti arba skiautėti, apatiniai susiaurėję į trumpą lapkotį, kiti bekočiai. Graižai cilindriški, apie 1 cm ilgio ir 0,5 cm pločio, gana tankios netikros kekės stiebo ar šakų viršūnėse. Skraistė vienaeilė. Skraistlapių viršūnė juoda. Paskraistės lapeliai maži, [...]

Smulkūs žiedai galvutėse, panašiose į graižus, apgaubtus skraistės. Žiedai netaisyklingi, melsvai violetiniai, kartais rausvi, galvutės kraštuose stambesni negu viduryje. Žiedynsostis priaugęs šerelių. Taurelė dviguba, išorinės 4 trumpi, vidinės 8 ilgesni danteliai. Vainikėlio atbraila keturskiautė, skiautės nelygios. Kuokeliai 4. Vaisius — plaukuotas lukštavaisis, kurio viršūnėje išlieka taurelės (vidinės) danteliai. Stiebas status, 50—80 cm aukščio, ties viduriu [...]

Tankios žiedų krūvelės viršutinių lapų pažastyse. Pažiedės yliškos. Taurelė piltuvėlio pavidalo, su 5 smailiais danteliais, gyslota, vidinė pusė plaukuota. Vainikėlis beveik taisyklingas, baltas, iš vidinės pusės raudonai taškuotas, suaugtinis, su 4—5 lygiomis skiautelėmis. Kuokeliai 4, bet 2 iš jų vos pastebimi ir iš vainikėlio išsikišę tik 2. Vaisius — skeltavaisis iš 4 mažų, rudų, briaunotų [...]

Žiedynas — vienašalė, daugiažiedė, tanki kekė. Žiedai smulkūs, nusvirę, su trumpu koteliu, taisyklingi, keturnariai. Į taurelę panašios 4 sutankėjusios pažiedės. Tikroji taurelė primena vainikėlį, nes jos lapeliai žiede stambiausi, spalvoti (rausvi ar violetiniai, retai balti), blizgantys. Vainiklapiai dukart trumpesni už taurėlapius (2 mm ilgio), dviskiaučiai. Kuokeliai 8; dulkinės su rageliais ir pakabučiais. Vaisius — rutuliška [...]