Tag: Bastutiniai

Valgomasis ridikas

Raphanus sativus Botaninis aprašymas: Vienametis arba dvimetis 20-80cm aukščio negausiai ir šiurkščiai plaukuotas augalas. Šaknys dažniausiai storos, mėsingos, juodos, raudonos, melsvos arba baltos. Stiebas apatinėje dalyje tuščiaviduris. Lapai kotuoti, lyriškai suskaldyti, viršutiniai, rečiau visi lapai, ištisiniai, lancetiški. Žiedeliai balti, rausvi ar violetiniai. Žydi nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio. Vaisius- iki 35mm ilgio ankštaros. Sėklos kiaušiniškos,…

Valgomasis krienas

Armoracia rusticana Botaninis aprašymas: Daugiametis 60-120cm aukščio augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storos, mėsingos. Stiebas status, briaunotas, plikas, tuščiaviduris. Pamatiniai lapai ilgakočiai, dideli, iki 30-60cm ilgio, pailgai kiaušiniški, plunksniškai iškarpyti, karbuoti, viršutiniai- bekočiai, lancetiški arba linijiški. Visas augalas plikas. Žiedai balti, 5-7mm ilgio, susitelkę į daugiažiedes kekes. Žydi gegužės-liepos mėnesiais. Vaisiaipailgai elipsiškos ankštaros. Viename lizde…

Gūžinis kopūstas

Brassica oleracea Botaninis aprašymas: Dvimetis, kultūroje kartais vienametis 50-120cm aukščio augalas. Šaknis- strypinė. Pirmaisiais metais greitai formuojasi lapai, o kotas auga lėtai, todėl lapai negali išsiskleisti ir susiformuoja tik gūžė. Antraisiais metais susiformuoja žiedstiebiai. Apatiniai lapai stambūs, mėsingi, plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai; viduriniai stiebiniai lapai bekočiai, pamatu apkabina stiebą. Visas augalas pilkai žalias, plikas. Stambūs žiedai…

Valgomasis griežtis

Brassica napus Botaninis aprašymas: Vienametis arba dvimetis 40-140cm aukščio melsvai žalias augalas. Šakniavaisis didelis ir sultingas, iš jo išauga lapai. Stiebas status, lapuotas. Apatiniai lapai kotuoti, plunksniškai skiautėti(dvimečių augalų lapai stambesni, susitelkę skrotelėje). Viršutiniai ištisiniai, lygiakraščiai, bekočiai. Žiedai aukso spalvos arba blyškiai geltoni. Griežčio lapų skrotelė ir šakniavaisis išauga pirmaisiais metais; stiebas, žiedynai, vaisiai ir…

Baltijinė stoklė (Cakile baltica)

Šviesiai violetiniai, kiek kvepiantys stoklės žiedai viršūninėse kekėse; šios iš pradžių būna trumputės, vėliau, atsiradus vaisiams, labai ištįsta, pailgėja. Žiedai vidutinio didumo, labai būdingos bastutinių šeimai sandaros: 4 žali taurėlapiai, 4 spalvoti vainiklapiai, 6 kuokeliai, 1 piestelė. Pradeda žydėti birželio mėn. ir žydi iki rudens. Vaisius — dvinarė, neatsidaranti, sukamštėjusiomis sienelėmis ankštara. Nareliai gali atsiskirti…

Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense L.)

Gana smulkūs čiužutės žiedai paprastoje kekėje. Iš pradžių žiedynas labai tankus, vėliau jo ašis smarkiai pailgėja. Žiedo sandara tokia: 4 pusiau atsilošę taurėlapiai, 4 balti vainiklapiai, 6 kuokeliai geltonomis dulkinėmis, trumpas liemenėlis. Pražysta gegužės ar balandžio mėn. ir žydi per visą vasarą. Vaisiai — plokščios, beveik apskritos, plačiai sparnuotos, iškirpta viršūne ankštarėlės su siaura pertvara.…

Trikertė žvaginė (Capsella bursa – pastoris L.)

Iš kitų žolių žvaginė išsiskiria ilgu, kekės pavidalo žiedynu. Jo viršūnė tanki, žemiau jis ištįsęs, su trikampiškomis ankštarėlėmis, nokinančiomis sėklas. Žiedai balti, smulkūs, kaip visų bastutinių, su 4 vainiklapiais. Žydi visą vasarą, ir ne tik vasarą. Nuo vaisiaus pavidalo kilęs ir lotyniškas augalo vardas, kuris reiškia dėžutę ir piemens maišelį — trikampė ankštarėlė, kurios sąvaroms…