Kai rudens naktys vis vėsti ir vėsti, yra pats laikas ruošti savo sodą žiemai. Šaltųjų mėnesių laikotarpiu augalų paruošimas žiemai ne tik padaro aplinką gražesnia, bet tuo pačiu ir palengvina ateinančio pavasario darbus bei apsaugo neatsparius augalus nuo nušalimo. Reikėtų tuo užsiimti maždaug spalio gale- lapkričio pradžioje, kuomet temperatūra naktimis nėra labai žema, nes kitaip gręsia netekti silpnesnių ir lengviau pažeidžiamų augalų.
Reikėtų įvertinti sodą
Prieš pradedant darbus reikėtų gerai apgalvoti Jūsų sodui jau taikytus (žiemos paruošimui) metodus, t.y. kurie tiko, o kurie- ne.
Tarkim, kad ir augalų sodinimas ir persodinimas. Vienas tinkamiausių
laikotarpių yra būtent lietingas laikas, kuomet dirva drėgna, o temperatūra dar teigiama. Tai ypač puikus metas susirūpinti svogūniniais augalais (pavyzdžiui tulpėmis). Toks laikas taip pat yra tinkamas ir daugiamečių augalų dauginimui. Juk dauginimu užsiimdami būtent rudens sezono metu, žymiai padidinsime kitamet išaugsiančių augalų kiekį.
Galiausiai apsidairykite ir dėmesį atkreipkite į sodo spalvingumą. Gal jam
trūksta spalvų ir gyvybės? Jei taip, galite pasodinti vėlai rudenį žydinčių gėlių (tokių kaip Astros ar Plukės). Be abejonės daugėlis žino, jog šios gėlės dažniausiai yra sodinamos pavasarį, tačiau galima padaryti ir išimčių. Daugėlis vėlai žydinčių gėlių yra patenkintos pasodintos ir vėlyvą rudenį, nes būtent tuomet jos turi daugiau laiko šaknyno plėtimui ir įsitvirtinimui naujoje vietoje.
Žinoma, būtų klaidinga teigti, jog visiems augalams sodinti yra palankios rudens sąlygos. Tai priklauso nuo augalo poreikių. Reikėtų atsižvelgti į temperatūrą, kokioje augalą reikia sodinti bei kurioje jis auga ir žydi. Neužmirškite pamąstyti apie praėjusius metus, jei sodinote daug vienos rūšies augalų rudenį ir tik mažuma jų sėkmingai peržiemojo, vertėtų juos sodinti pavasarį.
Sodo valymas
Vienas iš tolimesnių sodo parengimo darbų yra jo valymas. Šį procesą reikėtų pradėti atlikti nuo piktžolių bei vienmečių augalų pašalinimo
(išrovimo). Taip pat derėtų pašalinti sergančius ir apvytusius lapus nuomedžių ir krūmų, tačiau nerekomenduojama genėti šakų. Tai gali skatinti naują uglių augimą, o toks procesas šaltuoju metų laiku gali neigiamai atsiliepti augalui.
Neatsparūs svogūnėliai, tokie kaip kanų (cannus), jurginų bei gladiolių, turėtų būti iškasti iš žemės. Iškasę keletą valandų svogūnėlius padžiovinkite saulės šviesoje ir tik tada juo neškite į žiemos būveinę (garažą, sandėliuką ar rūsį).
Taip pat, jei neturite kompostavimo vietos, būtų patartina paskirti vietą ir sukonstruoti kažką panašaus į didžiulę dėžę. Tai bus nepamainoma vieta rudeninėms šiukšlėms: sugriebtų lapų ar vienmečių augalų liekanoms. Ši supuvusi medžiaga galės būti lyg traša kitų metų daržui. Tačiau nereikėtų užmiršti, jog reikėtų vengti mesti susirgusių medžių lapus ir piktžoles į šią dėže, nes ligos gali būti perduotos patreštiesiems augalams.
Straipsnis verstas iš anglų kalbos.