Vaccinium x covilleanum
Botaninis aprašymas:
Šilauogių krūmai išauga iki 1,5m aukščio. Lapų forma panaši į mėlynių, tik jie kelis kartus didesni. Žydi birželio mėnesiais. Uogos, nelygu veislė, noksta liepos-rugsėjo mėnesiais. Jos panašios į mėlynes, tik gerokai didesnės, 1-2cm skersmens, susitelkusios kekėse. Priskiriama nuo 3 iki 6kg uogų nuo
vieno krūmo. Uogų saldžiarūgštis skonis nenusileidžia mėlynėms, jos netgi saldesnės.
Paplitimas:
Iš Šiaurės Amerikos introdukuotos mėlynių bei vaivorų giminaitės. JAV sukultūrintos jau prieš 150 metų. Dabar plačiai veisiamos Vokietijoje, Skandinavijoje, Lenkijoje. Išvesta dešimtys veislių. Iki šiol Lietuvoje šilauogės- reti uoginiai augalai. Tačiau pamažu auginami sodininkų mėgėjų sklypeliuose, sodybų gėlynuose, taip pat botanikos soduose.
Auginimas:
Sodinių šilauogių plitimą riboja brangūs sodinukai, nes augalai sunkokai dauginami. Šakelės šaknijasi tik rūko kamerose, naudojant augimo stimuliatorių ir šildant substratą. Be to, jos auga tik rudų, kraikinių durpių rūgščiame substrate. Geriausias substratas ruošiamas iš rudų durpių, rupaus smėlio bei senų pjuvenų(santykis 4:1:1). Sodinamos 2x3m atstumais. Pakenčia iki -30°C šalčius, bet nepakenčia pavėsio. Šilauogės reikia sodinti įsaulyje, užuovėjoje. Prasidėjus sausroms, laistyti, bet geriau ne kietu vandentiekio vandeniu.
* * *
Uogose yra 0,5-0,8% organinių rūgščių, 16-60mg% vitamino C, taip pat vitaminų B1, B2, A, PP, antioksidantų, baltymų, riebalų, daug geležies, kalcio, fosforo ir kitų veikliųjų medžiagų. Karotino kiekiu prilygsta sojai, vitamino B1 kiekiu- juodiesiems serbentams, vitamino B2 kiekiu- citrinoms ir šaltalankiams.
Maistui
Uogos valgomos šviežios, puikiai tinka šaldyti, iš jų verdama puiki uogienė, kompotai, tinka kisieliui, marmeladui gaminti.