Vaismedžiai
Vyšnių veislės
„MALINOVKA“ – vyšnių veislė, sukurta Rusijoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro tankius, rutuliškus vainikus, labai ištvermingi žiemą. Žydi vidutiniškai anksti. Derėti pradeda ketvirtais-penktais metais po pasodinimo. dera kasmet, gausiai. Vidutiniškai atspari ligoms.
Uogos prinoksta liepos viduryje, ne vienu metu. stambesnės už vidutines ar stambios (4 – 4,5 g), apvalios ar šiek tiek elipsiškos. gražios, gero skonio, transportabilios. [...]
Kodėl nedera vyšnios?
Viena pagrindinių priežasčių kodėl nedera vyšnios, arba dera negausiai ta, kad dažnai auginamos nederlingos veislės. Būna atvejų, kuomet sode sodinami atsitiktiniai vyšnių medeliai – prasta sodinamoji medžiaga. Išvenkite šių klaidų.
„Rūgščioji“ vyšnia ir „Žagarvyšnė“ dažniausiai dauginamos šaknų atžalomis. Atžalas būtina imti tik nuo derlingiausių ir sveikiausių motininių medžių. Jokiu būdu nesodinti vyšnaičių, išaugusių iš [...]
Cidonija
Cidonijos gentis (Cydonia Mill). Gimininga obeliai, kriaušei, svarainiui. Kadaise Karolis Linėjus visus šiuos augalus buvo priskyręs vienai kriaušės genčiai (Pyrus L.). Pbelis ir kriaušė greit tapo savarankiškomis gentimis, o svarainis su cidonija iki XIX a. Buvo skiriami į vieną (Cydonia) gentį. Tik XIX a. ši gentis buvo padalinta. Obels didumo baltai žydintys medžiai buvo [...]
Kaip genėti vaismedžius. Vaismedžių genėjimo laikas ir būdai
VAISMEDŽIŲ GENĖJIMO BŪDAI
Pradėjusius derėti obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, abrikosų ir persikų vaismedžius reikia sistemingai genėti kasmet nuo 5-8 metų. Derančiuose soduose taikomi keturi pagrindiniai genėjimo būdai.
RETINAMASIS (ŠVIESINAMASIS) GENĖJIMAS
Kaip rodo pats pavadinimas, tokio genėjimo tikslas – palengvinti patekti saulės šviesai į vainiko vidurį.
Vainikų šviesinimas pagrįstas jų retinimu, o kartais vaismedžių žeminimu ir vainiko pločio ribojimu.
Šviesinant pašalinamas [...]
Kada genėti vaismedžius ir vaiskrūmius
VAISMEDŽIŲ IR VAISKRŪMIŲ GENĖJIMO LAIKAS
Skiriamas žiemos (ne vegetacijos metu) ir vasaros genėjimo laikotarpis. Dažniausiai genima ne vegetacijos metu. Mažuose soduose galima pradėti genėti vasario kovo mėnesiais, o baigti balandžio mėnesį. Tai geriausias obelų, kriaušių ir slyvų genėjimo laikas. Stambiuose soduose, kur genėjimas užtrunka ilgiau, jį galima pradėti sausio mėnesį ir tęsti iki gegužės, kol vaismedžiai [...]
Kriaušių ūkinė ir maistinė vertė
Nuo kada kriaušės pradėtos auginti Lietuvoje, tikslių žinių neturima. Kultūrinės kriaušės pirmą kartą minimos 1678 m. Vilniaus apskrities Pavytinės dvaro inventoriaus sąrašuose. Iki XIX a. pabaigos kriaušės daugiausia buvo auginamos dvarų bei vienuolynų soduose, kuriuose buvo auginamos ne tik vietinės, bet taip pat iš Vakarų Europos įvežtos kriaušių veislės. XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje [...]
Obelų ūkinė ir maistinė vertė
Ddidelį obelų paplitimą lemia daugelis veiksnių. Pirmiausia, jos gerai prisitaiko prie įvairių augimo sąlygų. Sibire sukurtos veislės nepašąla net esant 40-45 laipsnių šalčiui.Tinkamai parinkus veisles ir poskiepius, obelis galima auginti ir drėgnesniuose, ir gana sausuose rajonuose.
Obelų auginimo technologija yra neblogai ištirta, daugelį priežiūros darbų galima mechanizuoti. Pramoninė obelų auginimo technologija ir gausūs obuolių derliai labai [...]
Valgomasis kaštainis
Jei sode turite vietos – sodinkite šį vieną stambiausių ir ilgiausiai augančių medžių. Jis gali užaugti iki 15-20 m aukščio ir sulaukti daugiau kaip 300 metų. Valgomieji kaštainiai žydėti ir derėti pradeda vėlai. Kultūrinės gerai derančių medžių veislės užauga tik 6-8 m aukščio ir pradeda derėti 4-6 metų amžiaus. Soduose paprastai auginami stambiavaisiai kaštainiai. Specializuotuose [...]
OBELŲ SODINIMAS IR FORMAVIMAS
Kiekvienai obeliai skirkite 4 m2 dirvožemio ir sodinkite pagal schemą 2×2 metro. Obelis sodinkite tiesia linija iš rytų į vakarus. Obelų sodinimo „lysvės” aukštis 30 — 40 cm, o plotis — 80 cm. Laistymo takelių plotis — 60 cm. Patariama sodinti vienmečius obelų sodinukus. Pirmųjų augimo metų pavasarį nulinį sodinuko ūglį sutrumpinkite, palikdami jame tik [...]
KUO VERTINGOS KRIAUŠĖS?
Kriaušės turi 81,7 proc. vandens, 12,5-18,3 proc. sausų medžiagų, bendro cukraus 5,93-9,7 proc, rūgš čių – 0,08-0,24 proc. Kriaušės vertingos, nes jose gausu folio rūgšties, kuri skatina kraujodaros sistemos veiklą. Taip pat jose gana daug fenolinių junginių, kurie turi priešsklerozinių, priešuždegiminių savybių, stiprina kraujagysles. Taip pat kriaušės turi medžiagų, kurios varo šlapimą ir tinka nuo [...]





