Japoninės plukės (Anemone japonica) – ilgaamžiai daugiamečiai žoliniai augalai dideliais, švelniais plaukuotais dekoratyviniais triskilčiais lapais. Kerai atželia pavasarį, kuomet nupjauname senus stiebus. Vasaros pabaigoje pražysta ir ilgai žydi. Žiedai balsvi, rausvi, tuščiaviduriai ar pusiau pilnaviduriai. Baltažiedės formos labai panašios į lieknąsias plukes, tik aukštos. Retom šakom japoninių plukių kerai (iki 1 m.), pražysta rugpjūčio mėnesį. [...]

Orchidėja nesunku auginti. Reikia žinoti visai nedaug, kad ši gėlė taptų Jūsų namų puošmena bei džiugintų savo žiedais ištisus mėnesius. Pirmas žingsnis sėkmingo auginimo kelyje  - įsigyti sveiką augalą! Pirkdami šią orchidėją turite apžiūrėti: 1. Šaknis. Dažniausiai jos atkeliauja į parduotuves permatomuose vazonėliuose, kas leidžia gerai apžiūrėti šaknų būklę. Per vazonėlio sieneles neturi matytis rudų, sudžiūvusių, supelyjusių šaknų. Sveika orchidėjos šaknis būdama sausa [...]

Kanos atsparios ligoms ir kenkėjams. Augintojai gali būti ramūs – pesticidų beveik neprireiks. Kambariuose, šiltnamiuose vasarą laikomas gali pulti voratinklinė erkutė, bet tai vienintelis rimtas kenkėjas. Nepastebėjau, kad kanas apgraužtų sreigės, nors jų sode tikrai gausu. Svarbi detalė – kanos nebijo vėjo. Aukšti stiebai pakankamai tvirti, prie kuolelių jų rišti nereikia.

Lietuvos vasara per trumpa ir kiek per vėsi šiems ilgos vegetacijos augalams. Buvusios TSRS teritorijoje kanų kolekcija garsėjo Nikitinsko botanikos sodas Kryme. Ten išvesta ir nemažai vertingų, gražių veislių, tik dabar į Lietuvą jos nepatenka. Krymo klimatas labai palankus kanoms, kas kita – Lietuvoje. Todėl šių augalų auginimo pradžia, o kartais ir pabaiga – šiltnamyje. Įsigytą [...]

Kur sodinti rožes? Tinkama vieta: saulėta, tyras oras, giliai išpurenta, daug humuso turinti žemė Netinkama vieta: smarkiai perpučiama stiprių vėjų, stovintis vanduo, šešėlis, kietai suplūkta žemė. rožės mėgsta saulę ir šilumą, bet nemėgsta stovinčio karščio rožės mėgsta tyrą orą, bet nemėgsta skersvėjų perpučiamų vietų ir būti užgožtos šešėlių pusiau šešėlius pakenčia dauguma rožių, jeigu kasdien gauna 4-5 valandas saulės ir [...]

Tiesioginių tulpių kenkėjų nedaug. Vieni jų — amarai. Baltijos šalyse tulpėms kenkia šios amarų rūšys: Mysodes persicae Sulz., Neomyzus circumflexus Buckt, Macrosiphum euphorbia Thom., Aphis fabae Scop. (Rupais, 1972). Amarai parazituoja peržydėjusiose tulpėse ir platina kai kurias virusines ligas. Šaknų erkutė (Rhysoglyphus echinopus Fum et Rob.) gali sukelti šerdies puvinį. Dažną pavasarį tulpių svogūnus išgraužia pelės. Dažniau [...]

Fiziologinėmis ligomis daugiausia serga pražydinamos tulpės. Lauke dažniausiai plinta gumozė, „blamvgroein” ir kalkligė. Gumozė. Ant svogūno maitinamojo lukšto kaupiasi lipnus skystis. Kai šio skysčio susirenka daugiau, audiniai išburksta, vėliau šis skystis išteka ir sukietėja. Liga dažniausiai pažeidžia tik ką nukastus, ypač apdaužytus svogūnus. Nustatyta, kad gumozę skatina net ir nedidelė etileno koncentracija saugyklose arba dirvoje. Ypač dažnai [...]

Nustatyta, kad tulpėse parazituoja 7 rūšys virusų. Dvi rūšis — žiedlapių margligės ir agurkų mozaikos — platina amarai, keturias — tabako dryžuotosios garbanės, tabako žieduotosios dėmėtligės, vaistučio mozaikos ir tabako juodąjį žiedinį dėmėtumą — perneša nematodai ir vieną — tabako nekrozės virusą — dirvoje esantis grybas Olpidium brasicae. Mūsų šalyje tulpėse visus šiuos virusus, išskyrus [...]

Kekerinis tulpių puvinys (sukėlėjas Botrytis tulipae ‘(Lib.) Lind.). Tai labai paplitusi tulpių liga. Kitiems augalams žalos nedaro, o kiti kekerinio puvinio sukėlėjai tulpėms nekenkia. Ant pražydinamų tulpių kartais aptinkama Botrytis cinerea rūšis. Grybas plinta trumpaamžėmis sporomis, kurios išlieka dirvoje, arba ant svogūnų išsivysto skleročiai. Pirminiai ligos požymiai išryškėja jau ankstyvą pavasarį: maždaug 5 cm daigeliai nustoja augti, [...]

Svogūnams auginamas tulpes reikia kasti kasmet, tada svogūnų prikasama daugiau, ypač didelių, ir jie būna sveikesni, nes atskiriami visi pažeisti ir sergantys, o sveikieji beicuojami ir sodinami vis naujoje vietoje. Tačiau Škotijos sodininkystės institute atlikti bandymai su ‘Apeldoorn’ ir ‘Lustige Witwe’ įvairių frakcijų svogūnais parodė, kad svogūnus geriau kasti kas antri metai, nes tada gaunama [...]