Japoninės plukės (Anemone japonica) – ilgaamžiai daugiamečiai žoliniai augalai dideliais, švelniais plaukuotais dekoratyviniais triskilčiais lapais. Kerai atželia pavasarį, kuomet nupjauname senus stiebus. Vasaros pabaigoje pražysta ir ilgai žydi. Žiedai balsvi, rausvi, tuščiaviduriai ar pusiau pilnaviduriai. Baltažiedės formos labai panašios į lieknąsias plukes, tik aukštos. Retom šakom japoninių plukių kerai (iki 1 m.), pražysta rugpjūčio mėnesį. [...]

Slyvos Lietuvoje auginamos nuo seno. Tai vertingi anksti pradedantys derėti, derlingi vaismedžiai. Jų vaisiai vartojami šviežūs ar perdirbti. Daugelio veislių slyvos tinka kompotams, uogienėms, kai kurios džiovinamos. Lietuvoje užaugintose slyvose būna 10,1-17,6 proc. tirpių sausųjų medžiagų, iš jų 7,1-9,6 procentų cukrų, 1,4-1,8 proc. organinių rūgščių, 2,6-3,9 mg% vitamino C. Iš cheminių elementų daugiausia yra kalio, nemažai fosforo, kalcio, [...]

Persodinkite kambarines gėles Pirmiausia reikėtų persodinti tas gėles, kurių šaknys nebetelpa vazonuose, ar sergančias įvairiais puviniais. Jaunus, greitai augančius augalus perkelkite kasmet arba kas antrus me­tus į didesnius vazonus. Senesnius, lėtai besivystančius persodinkite kas 3-5 metus į 3-10 cm didesnio skersmens in­dus. Jiems kasmet pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį. Gėles persodinkite į joms skirtus durpinius substratus arba pagal augalų [...]

Vyšnios nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Vyšnias kankina ligos: kokomikozė, moniliozė, „raganų šluotos“, lapų džiūsna ir kt. Pavojingiausi vyšnių kenkėjai – vyšninis amaras (Myzus cerasi L.), vyšninis pjūklelis audėjas (Neurotoma nemoralis L), vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Calima limatina Retz.), vyšninė musė (Rhagoletis cerasi L.), o kai kuriais metais vyšnių lapus visiškai nugraužia rudmargės vanesos (Vanessa polychloras [...]

„MALINOVKA“ – vyšnių veislė, sukurta Rusijoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro tankius, rutuliškus vainikus, labai ištvermingi žiemą. Žydi vidutiniškai anksti. Derėti pradeda ketvirtais-penktais metais po pasodinimo. dera kasmet, gausiai. Vidutiniškai atspari ligoms. Uogos prinoksta liepos viduryje, ne vienu metu. stambesnės už vidutines ar stambios (4 – 4,5 g), apvalios ar šiek tiek elipsiškos. gražios, gero skonio, transportabilios. [...]

Viena pagrindinių priežasčių kodėl nedera vyšnios, arba dera negausiai ta, kad dažnai auginamos nederlingos veislės. Būna atvejų, kuomet sode sodinami atsitiktiniai vyšnių medeliai – prasta sodinamoji medžiaga. Išvenkite šių klaidų. „Rūgščioji“ vyšnia ir „Žagarvyšnė“ dažniausiai dauginamos šaknų atžalomis. Atžalas būtina imti tik nuo derlingiausių ir sveikiausių motininių medžių. Jokiu būdu nesodinti vyšnaičių, išaugusių iš [...]

Kol pradės sprogti pumpurai, genėkite ir kartu apžiūrėkite vaismedžius. Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių, vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite palikę tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius. Vaismedžius genėkite taip, kad derėtų kiekvienais [...]

Darbai sode Pasirūpinkite, kad vaismedžiai ir uogakrūmiai gerai peržiemotų. Jei pasnigo nedaug, nuo takelių ir tuščių plotų (bet ne nuo vejos) nuvalytu sniegu apžerkite vaismedžių, ypač žemaūgių, pomedžius. Aviečių plantaciją, braškių lysves apmeskite žabai, eglišakėmis, padarykite užtvaras. Jei pasnigo gausiau, purų sniegą nuvalykite prie medžių kamienų ir gerai suminkite, kad po juo žievės negraužtų pelės. Vaismedžius [...]

1.  Žalio kadagio šakelės užpilamos verdančiu vandeniu, ekstrahuojama. Atvėsus užpilui iki +37°C, 30 min. mirkomos kojos. Po to reikia apsimauti vilnonėmis kojinėmis ir gultis į lovą. Taip gydomas reumatinis poliartritas. Gydomasis kursas – 6-7 vonios (kas antrą dieną). 2. 300 g ramunėlių žiedų užplikoma 5 I vandens, ekstrahuojama 2 val., nukošiama ir supilama į šiltą vonią [...]

Vaccinium myrtillus L. (Viržinių šeima) Mėlynė yra nedidelis daugiametis krūmas, kurio šakniastiebis smarkiai šakojasi. Šakos ir keturbriauniai stiebai žali. Lapai trumpakočiai, iš abiejų pusių žali, smulkiai dantyti. Žiedai pavieniai, lapų pažastyse. Žydi gegužės-birželio mėn. Uogos – juodos su mėlynu apnašu, sultingos, saldžiarūgštės, malonaus aromato, prinoksta liepos-rugpjūčio mėn. Lietuvoje mėlynė – paplitęs augalas. Gerai auga derlingame drėgname, rūgščiame [...]