Jei jau nusprendėte, jog norite pakeisti savo sodo dizainą, neužmirškite, jog tai, kas randama parduotuvėse yra tikrai paprastai pritaikoma, tačiau ne itin originalu. Turbūt yra tekę matyti ne vieno sodo veją, kuri būtų nusėta mažučiais nykštukais arba moliniais batais ir iš jų kyšančiomis gėlėmis. Vieniems tai gražu, kitiems banalu. Svarbiausia tai, jog sodo interjeras patinka pačiam žmogui, o ne aplinkiniams. Savo sklypelio dekoravimas yra būtent Jūsų asmenybės ir kūrybingumo atskleidimas. Tad aptarsime keletą dekoracijų, kurios būtent Jūsų sodą galėtų prikelti „naujam“ gyvenimui.

Vienas iš variantų būtų seno dviračio panaudojimas. Jei ne Jūsų namuose, tai gal pas senelius arba kitus giminaičius nesunkiai rasite seną, nebevažiuojantį ir nebenaudojamą dviratį. Jį panaudoję galėsite žmonėms parodyti, kad domitės ekologija ir esate už antrinį vartojimą. Ne tik blizgios ir spindinčios sodo detalės suteikia jam žavesio. Tarkim kiek aprūdijęs dviratis puikiai tiks pievelėje arba netoli gėlyno. Jums prireiks tik seno dviračio, kastuvo ir pintinės. Numatę būsimąją dviračio vietą iškaskite maždaug pusės rato gylio pailgą duobę. Į ją įstatykite dviratį ir duobelę užpildykite žemėmis. Vieta iš pradžių gali atrodyti ne itin prašmatniai, nes buvusios duobės paviršiuje nebus žolytės. Tačiau kuo ankščiau ją pasėsite, tuo greičiau ji sudygs, tad šį darbą geriausia atlikti po dviračio įkasimo. Tolėliau seka kiti dekoro darbai. Pagrindinę dekoraciją jau turime, beliko padaryti ją patrauklią. Tam puikiai tiks senoka pintinė, kurią pritvirtinsite prie dviračio vairo. Į ją galėsite įdėti svyrančių gėlių (pavyzdžiui petunijų) vazoną ir dviratis iškart atgis.

Taip pat žavus sodo elementas yra senos kopėčios. Tam itin tinka tos, kurios nebeišlaiko sunkaus žmogaus svorio ir yra lyg paskirtos išmetimui. Būtų antrinis jų panaudojimas. Dažniausiai šis elementas tinkamas vijoklinių gėlių komponavimui. Priklausomai nuo kopėčių tipo reikia parinkti ir jų vietą: jei kopėčios vienpusės, geriausia jas atremti į namą, jei dvipusės (t.y. pastatomos), gali būti tiek pievelės viduryje, tiek gėlyno centre, tiek prie namo. Jei pasirinktumėte vienpuses kopėčias, jų apačioje galėtumėte pasodinti tokių augalų kaip Lamstas (Cissus), Gebenė (Hedera) ar paprasčiausia Petunija. Žinoma, praeis gana daug laiko, kol augalėliai gerai suvešės ir apsivynios aplink kopėčias, tad jų auginimu galite pasirūpinti jau dabar. Išauginę didesnius daigelius galėsite juos persodinti į žemę ir taip pagreitinsite visą dekoravimo procesą. Pasirinkus dvipuses pastatomas kopėčias labiau tiktų kiek kitoks jų atgyvinimas. Be abejo, į pagalbą vis vien pasitelksime gėles. Tačiau ne vijoklines, o vazonines. Reikėtų paieškoti pailgų vazonų (kurių ilgis būtų toks, jog tilptų į kopėčių laiptelio plotį) ir juos apželdinti Jums norimomis gėlėmis. Pasirūpinus vazonėliais tereikės kiek įkasti kopėčias ir jas apdėti paruoštaisiais vazonais. Galite rinktis įvairių spalvų gėles, ypač gražiai atrodo, kai gėlelių žiedai būna dviejų spalvų ir yra keičiami kas antrame laiptelyje. Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog jei turite mažų vaikų, nei vienpusių, nei dvipusių kopėčių dekoracijų geriau nesirinkti. Kaip žinome, vaikai yra itin smalsūs ir gali mėginti kopėčiomis lipti, o šios nebus itin tvirtos ir grės susižalojimo tikimybė.

Sodas- tai vieta, kurioje galite atskleisti save, tad rinkdamiesi dekoracijas parodykite, koks originalus ir unikalus esate. Pradėti planuoti sodo vaizdą galite jau dabar.

Juk daugėlis iš mūsų geriau paieškoję namuose atrastumėme erškėtrožių, raudonskruosčių obuoliukų, slyvų ar net minėtųjų moliūgų, kurie dar liko gulėti sandėliuke praėjus Hallowen’o manijai. Tikriausiai norėdami juos apsaugoti nuo įprasto bei nepalankaus rudeniško oro sudėjote juos į sausą ir vėsią vietą. Tačiau dabar atėjo būtent tas laikas, kai suslėptas gėrybes reikia ištraukti ir iš jų padaryti kažką stulbinančio. Dažniausiai Kalėdoms pasirenkamas žalios ir orandžinės arba raudonos spalvos mišinys. Kad ir tos pačios pušų ar eglių šakos apsuptos įvairių morkinės spalvos daržovių ar vaisių.

Kaip jau ir minėjome ankstėliau, dažniausiai Kalėdiniams vainikams gaminti geriausia rinktis vaisius, daržoves ir tam tikrą žalumą. Yra du būdai šių ingridientų išdėstymui:

1. Pirmasis variantas gali būti vadinamas stipriu, kiek šokiruojančiu irdramatišku. Dažniausiai jam pasirenkama keletas ryškiaspalvių ingridientų. Vainiko pagrindas dažniausiai padaromas iš pušies šakos ir vėliau ratas apdedamas pasirinktosiomis gėrybėmis vienodu išdėstymu tam tikrose vietose. Įsivaizduokite laikrodį, pasikartojantis raštas, figūra ar produktų išdėliojimo būdas turėtų pasikartoti maždaug simetriškai tie trečia, šešta ir devinta valanda. Pagrindiniai šio stiliaus ingridientai galėtų būti įvairiausios mažutės raudonos paprikos ir moliūgėliai.
2. Antrasis būdas kiek ramesnis ir santūresnis. Jam dažniausiai pasirenkamos pas
   telinės spalvos. Žinoma, ne blankios, tačiau ir ne tokios ryškios, kaip pirmojo varianto. Šiam vainikui nėra būtina tam tikra strategija ar simetrija. Tiesiog žmogus pagal savo norus išdėlioja pasirinktus ingridientus.

Taip pat pravartu būtų atidžiai rinktis ne tik ingridientus, bet ir vainiko pagrindą. Dažniau

siai dominuojančios spalvos yra šviesiai arba tamsiai

žalia, tačiau pasitaiko atvejų, kai žmonės pasirenka tiesiog paprastą lankstesnę šaką ir ją apsupa dar vasarą džiovintais žaliais lapais ar priklijuoja spyglius. Tai gali būti viena iš alternatyvų.

Kadangi jau tikriausiai supratote, kaip pasirinkti vainikui reikiamas medžiagas, beliko aptarti patį gamybos procesą. Taigi, patariama tvirtinimo priemonėmis pasirinkti siūlus arba stipresnius klijus. Šakoms surišti pravarčiausia būtų naudoti siūlą, kurio spalva nesiskirtu nuo šakos spalvos, tarkim jei šaka ruda, rinkitės ir rudą siūla, jei žalia- žalią. Tokiu būdu vainikas įgaus žavesio ir neatrodys padarytas atmestinai. Vaisiams, daržovėms ir kitiems ingridientams pritvirtinti geriausia naudoti klijus. Ypač gerai šią užduotį atlieka karšti klijai, tiesiog užpili reikiamą kiekį ant ingridiento, tuomet tvirtai prispaudi šaką, palaikai taip keletą minučių ir tiek. Taip pritvirtinę produktus išvengsite ankstyvo jų nubyrėjimo.

Pasigaminti papuošalą namams Šventų Kalėdų proga yra išties puiki mintis. Tik atminkite, jog norint gauti gražų rezultatą, Jums prireiks kantrybės, laiko bei darbštumo.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Artėjant didžiosioms metų šventėms atrodo svarbu gražiai papuošti ne tik namų vidų, bet ir išorę. Kalėdinė nuotaika atrodo tarsi neišbaigta, jei nėra tam tinkamų papuošimų, dekoracijų ir apskritai bendros nuotaikos. Todėl atrodo labai svarbu atkreipti tinkamą dėmesį ne tik į interjerą, bet ir į eksterjerą.

Yra daug dalykų, kurie padėtų jums pasirinkti dekoracijas: pagal mėgstamas ir tinkamas tos šventės spalvas, Kalėdinę atributiką. Jei lauke puošite eglutę ar kokį kitą medelį, išsirinkite norimų žaisliukų, girliandų, kitų papuošimų. Tik pritvirtinti juos reiks kur kas kruopščiau, nei puošiant eglutę namuose, kadangi stipresnis vėjas gali juos nunešti. Renkantis kokius nors ekstraordinarinius papuošimus, vis dėlto patartina ir reikėtų neperlenkti saiko ribos. Štai keletas idėjų, kuriomis galima drąsiai pasinaudoti:

• Snaigės, net jei jos yra netikros, atrodo puikiai pakabintos ant išorinių durų ant langų. Naktį gražiai atrodo, jei žybsi ar kaip kitaip šviečia bei spindi. Sodo medžius galima papuošti ornamentinėmis snaigėmis, padarytomis iš kokios skardos, aptrauktos medvilne ar kokia kita medžiaga, dirbtiniais varvekliais (šiais galima papuošti ir palanges bei pavėsinės stogelį, atrodys įspūdingai).
• Apšvietimas[1] – svarbiausias akcentas, tad pasistenkite, kad būtų pakankamai ryškios šviesos, įsukite įvairiaspalvių lempučių, skoningai pridėkite šviečiančių girliandų ar vadinamųjų „lašiukų“.
• Jei kitų papuošimų nėra daug, galima pridėti prie palangių kopėtėlių, su sliuogiančiais į vidų pro langą Kalėdų seneliais ar seniais besmegeniais. Jei kitų papuošimų daug – šito geriau atsisakyti.
• Miško tema – jei sode daug medžių, galite juose įrengti dirbtinių paukščių lizdų, prikabinti pušų kankorėžių, ąžuolo lapų, rafijos (pluošto) lankų, girliandų iš šakelių ar vytelių, gilių, uogų kekių.
• Kaimo tema – jei yra mažų jiems tikrai patiks Kalėdoms įsirengti trobelę. Tai šiek tiek panašu į namelį medyje, tačiau būtų ant žemės ir reikėtų kur kas mažiau medžiagų: kadangi namelis būtų tik dekoracinis, o ne funkcionalus, tai prireiktų tik medienos sienoms ir šiaudų stogui. Toks namelis suteiks per žiemą sodui jaukumo, sukurs šventinę dvasią. Galima įrengti ir simbolinę prakartėlę. Šalia būtų galima įrengti laužavietę ir pasišildyti prie ugnies, kai būsite lauke.
• Nepamirškite ir senio besmegenio. Jį galima pasigaminti ir iš metalo.
• Galima spirale suvyniojus girliandas apšviesti laiptus bei turėklus.
• Šviesos šviesos ir dar kartą šviesos. Geram apšvietimui kuo puikiausiai tiks halogeninės lepmutės.
• Iš lauko pusės ant durų gražu užkabinti vainiką. Dar geriau – padarytą pačių iš natūralių medžiagų. Vainiką galima daryti ne tik iš eglių ar kitų visžalių augalų šakelių, bet ir vien tik iš kankorėžių.
• Jei nenorite senio besmegenio, iš metalo ar kokios kitos tvirtos medžiagos pasidarykite angelą.
• Iki namų durų vedantį takelį galima apšviesti lemputėmis, smeigiamomis į žemę (ang. starlight stakes). Vietoj tokių lempų galima panaudoti miniatiūrines papuoštas eglaites.
• Nepakartojamai atrodys vejos švieselės (ang. lawn lights). Ypač gražu, jei teritorija didelė, o šviečiančios lemputės „išmėtytos“ po visą pievelę. Atrodys lyg vandenyje plūduriuojančios švieselės.

Pagrindiniai Kalėdiniai atributai yra eglutė, žvaigždė, įvairiausi raudoni daiktai, varpelis, žvakė, dovanos, saldumynai ir Kalėdinis vainikas. Beveik visus šiuos atributus galite pasigaminti namie.

Štai keletas patarimų, kaip gražiai galima pasipuošti savo Kalėdinę eglutę:

• Pasistenkite kuo ilgiau savo eglutę išlaikyti šviežią ir žalią. Tai galima padaryti taip – vos nupjovus eglę, tuojau pat įmerkite ją į vandenį. Ką tik nupjautas medelis sugers gana daug vandens, tad itin svarbu nors pirmąją savaitę nuo nupjovimo pastoviai papildyti dubenį vandeniu. Gyva eglute reikia rūpintis panašiai, kaip ir gyvomis gėlėmis. Eglutę laikykite vėsioje patalpoje, toliau nuo šilumos šaltinių, tokių kaip šildytuvas, židinys ir kiti.
• Kai puošiate eglutę, pirmiausia ant jos kabinkite norimą apšvietimą, vėliau girliandas ir tik galiausiai įvairius žaisliukus. Nors dažnai žmonės renkasi atvirkštinį variantą, tai nėra gerai.
• Švieselių girliandą pradėkite dėti nuo eglės pagrindo, kilkite į viršų. Girlianda turi eiti nuo vidinės šakų pusės į išorinę, bangomis.
• Žaisliukus patartina kabinti ne ant šakelių galiukų, bet kuo arčiau eglės kamieno, ant vidinių šakų.
• Vidutinei eglei rinkitės apie dvidešimt vienos spalvos žaisliukų, juos galima pavadinti „užpildančiais“.
• Tarp vadinamųjų „užpildančių“ arba pagrindinių žaisliukų, kabinkite kitos spalvos. Jų turėtų būti apie dešimt. Geriausia, kad šie išsiskirtų tiek savo spalva, tiek forma, tiek faktūra. Juos geriausia pasigaminti patiems.
• Svarbu pasirinkti eglutės papuošimų temą. Tema gali būti pagal spalvą arba stilių. Pavyzdžiui, jei pasirinksite sidabrinę temą, naudokite sidabrinės spalvos kaspinus, sidabrinius žaisliukus, girliandas, šviečiančias sidabro spalva. Dekoracijas rinkitės pagal temą. Elegantiškai atrodo aksomas, atlasas, žėručiai ir karoliukai. Kaimiškam stiliui galima naudoti rafiją, įvairių formų sausainukus, kukurūzų spragėsius, saldainius (kiek bus džiaugsmo vaikams!), spanguolių ar kitų uogų girliandas, medinius ar šiaudinius žaisliukus, sudžiovintas gėles ar lapus. Jei namuose daug vietos, galima visuose kambariuose pridėti mažyčių eglučių. Kiekviename kambaryje – kitos temos papuošimai. Jei nenorite naudoti gyvų eglučių, iš kokoso pluošto galite pasigaminti dirbtinių. Imkite pluoštą laikraščių, susukite į norimą formą ir apklijuokite storu kokoso plaušo sluoksniu. Laikraščio vidurį užpildykite kokia medžiaga ir įsmeikite tvirtą stovą, jį taip pat apklijuokite plaušu. Stovą su eglute statykite į vazoną, pripiltą tvirtos medžiagos. Vazoną taip pat papuoškite, o tokia eglutę galima puošti įvairiausiais mažyčiais žaisliukai, karoliukais ir taip toliau.
• Jei turite susidžiovinę gėlių ar lapų, suriškite nedideliais ryšulėliais su ryškiaspalviais kaspinais – tai puikūs eglutės papuošimai.
• Įvairiausių dirbtinių gėlių galima pasigaminti iš medžiagos (šilko ar tvirtesnių, įvairių faktūrų).
• Sudžiovinti lapai, kankorėžiai, lukštai gali būti nupurkšti sidabriniais dažais ir pakabinti ant eglutės.
• Kalėdinė eglutė atrodo žavinga, papuošus ją senovinio stiliaus prisegamomis žvakėmis. Tokias žvakes reikėtų tvirtinti ant šakų galiukų. Geriausia naudoti auksinės spalvos, baltas ir raudonas žvakes. Įsidėmėkite – jų uždegti negalima.
• Ant eglučių galima kabinti miniatiūrinio dydžio vainikus, nuleistus ant ryškiaspalvio kaspino.

]]> http://www.sodininkyste.lt/kalediniai-eglutes-papuosimai/feed/ 1 http://www.sodininkyste.lt/kaip-pasigaminti-kaledini-vainika/ http://www.sodininkyste.lt/kaip-pasigaminti-kaledini-vainika/#comments Sun, 28 Nov 2010 15:34:43 +0000 Sodininkyste.lt http://www.sodininkyste.lt/?p=5106 Artėjant didžiosioms metų šventėms, dažnas pagalvoja, kaip originaliau, o svarbiausia – neišleidžiant daug pinigų, puikiai pasipuošti namus. Neabejotinai, vainikas, kabinamas ant durų arba dedamas tiesiog ant stalo, yra labai subtili ir reikalinga šventinė atributika. Bus dar gražiau, jei tokį vainiką pasigaminsite patys.

Vainikų rūšys. Vainikus galima daryti iš pačių įvairiausių medžiagų. Klasikinis tradicinis vainikas daromas iš eglaičių ar kitų visžalių augalų šakelių (dailiai atrodo ne tik spygliuočiai, bet ir augalai su lapeliais, tokie kaip mėlynių krūmeliai), tačiau galima rinktis ir vien tik kankorėžius, uogas (tokias kaip šermukšniai), kaspinėlius ir juostas, šakeles, vyteles, jei namie yra vaikų – saldainius, riestainius ir viską, ką ti galite sugalvoti. Be šių medžiagų, papildomai galima papuošimui panaudoti medžiaginius (ar kitokius) kaspinus, žvakes, galima jau pagamintą vainiką apibarstyti balta biria pudros smulkumo medžiaga, tuomet vainikas atrodys lyg apsnigtas. Galima pridėti ir kitų Kalėdinių papuošimų, žaisliukų ar švieičiančių girliandų. Tiesa, kitose šalyse daromi ir dar įdomesni vainikai – iškerpamos įvairios formos (delnai, bebrai ir kitos) ir sudedamos vainiko forma. Galima vainiką daryti tiesiog iš dirbtinių, ar net ir tikrų gyvų ar sudžiovintų, gėlių. Dailiai atrodo vainikas, padarytas iš baltų plunksnų. Dar vienas būdas – paimti apvalų ratą ir jį apvynioti įvairiaspalviais vilnoniais siūlais. Tai gera idėja, mat ir labai spalvinga, gražu, ir gana lengva. Tokį vainiką dar reikėtų papuošti gyvomis eglių ar kitų visžalių augalų šakelėmis, medžiaginiais kaspinais, bei mažučiais blizgiais apvaliais žaisliukais.Jaukiai ir romantiškai atrodys vainikas, padarytas iš apvalių mažų žvakučių.

Svajingos Kalėdos – vainikas iš plunksnų. Toks vainikas yra ypatingai elegantiškai, tikrai papuoš jūsų namus. Ko reikia, norint pasigaminti? Norimo skersmens vainiko pagrindo – geriausiai tam tinka putplastis arba porolonas; kad nereikėtų dėlioti kiekvienos plunksnos atskirai, rinkitės gana ilgą su baltom (ar norimos spalvos) plunksnom moterišką šaliką boa; U formos smeigtukų, jie gali būti papuošti gėlėmis; visžalių spygliuočių ar lapuočių šakelių; vielos pjoviklio; labai gerų klijų (galima naudoti ir karštų klijų pistoletą), sidabrinės ar metalo spalvos medžiaginių juostų – viena turėtų būti plati, kita – siaura, galima rinktis ir skirtingų spalvų bei faktūrų; norimų formų iškarpų; vielos; blizgaus ir kaitaliojančio spalvas popieriaus; liniuotės; gebenės lapų; smulkių žiedelių; lapų, nupurkštų sidabrine spalva; Kalėdinių įvairiausių dydžių ir spalvų apvalių žaisliukų – tiesa, jei vainiką darysite iš baltos spalvos, geriausia, kad ir žaisliukai būtų neutralių spalvų – balti, bespalviai (permatomi) arba žydri; bei pakabinimo mechanizmo. Kaip gaminti vainiką? Su U formos smeigtukais pritvirtinkite plunksninį boa prie vainiko pagrindo. Su smeigtukų ar klijų pagalba prie korios nors vainiko dalies tvirtinkite iš pradžių eglių šakeles, po to kaspinus (kaspinus galima dėti vieną ant kito, pavyzdžiui, pagrindui naudokite platų sidabrinės spalvos kaspiną, o ant jo viršaus klijuokite ryškesnės (kad ir mėlynos) spalvos kitos faktūros (skylėtą ar gofruotą) kaspinėlį). Toliau galima prie pagaliukų ar smeigtukų tvirtinti norimas iškarpas ir smeigti į vainiką. Galutinis akcentas – žaisliukai ir ąžuolo lapai.

Šie patarimai tik orientaciniai – galite rinktis pačias įvairiausias medžiagas ir daryti taip, kaip jums gražu.

Parengiamieji darbai. Prieš pradedant želdinimą, būtina parengti sklypą: nulyginti žemę (sulyginti kauburius ir užpilti žemėmis duobes), reikiamose vietose – žemumose – padaryti drėkinamuosius griovelius, tinkamai parinkti norimiems sodinti medeliams, krūmams ir gėlėms augimo vietas, teisingai nustatyti tarp augalų augimo ribas, gėlynams sukasti žemę, ją kruopščiai išravėti, jei reikia – pagerinti dirvožemį, jį patręšti.

Apželdinimo būdai. Paprastai sodybos apželdinamos gyvatvorėmis, vertikaliu apželdinimu, gazonais ir gėlynais. Gyvatvorės. Populiariausi augalai, iš kurių sudaromos gyvatvorės, yra įvairūs krūmai, mažos obelaitės, erškėtrožės, jazminai, alyvos, eglaitės, gudobelės, akacijos, astrai, kochijos, kiečiai, kosmėjos, gubojos, rykštenės, smydrai ir raugerškiai. Gyvatvorei galima rinktis ir karpomus, ir nekarpomus augalus: jei sodyba didelė, augalų galima ir neformuoti, jei maža – neformuota gyvatvorė gali atrodyti kiek chaotiškai. Gyvatvores tinkamiausia sodinti, naudojant vienos rūšies augalus. Vertikalus apželdinimas. Tai balkonų, terasų, pavėsinių, tvorų ar išorinių sienų apželdinimas vijokliniais ar laipiojančiais augalais. Jei naudojami vijokliniai, jiems reikalingos tam tikros atramos, kad ir tarp poros kuoliukų įtempta viela. Tokiam vertikaliam apželdinimui puikiausiai tinka kai kurios vynuogių rūšys, sausmedžiai, raganės, aktinidijos, apyniai. Laipiojantiems augalams specialių atramų nereikia, nes jie tarsi prikimba prie sienų. Lapiojantys augalai yra gebenė, hortenzija, daugelio rūšių vynvyčiai. Išorinėms palangėms ar balkonams apželdinti puikiausiai tinka įvairūs vienmečiai ar daugiamečiai vijokliniai, ar nebūtinai, augalai, tokie kaip nasturtos, sukučiai, pelėžirniai, jurginai, kardeliai, tulpės, serenčiai, žioveniai, gvaizdūnės, rezetos, našlaitės ar leukonijos. Balkonuose ir ant išorinių palangių augalus geriausia sodinti į specialias dėžutes. Gazonai. Į gazonus sodinamos varpinės ir ankštinės žolės, tokios kaip avižuolės, dobilai, varpučiai, vikiai, eraičinai, miglės. Vadinamąsias gazonines gėles galima derinti su dailiai žydinčiais augalais: medetkos, rezetos, neužmirštuolės, ramunės, aguonos, katilėliai, vilkdalgiai. Pastarasis gazonas vadinamas mauritaniškuoju. Paprastą gazoną teks dažnai pjauti, laistyti, ravėti bei tręšti, žiūrėti, kad neimtų samanoti. Gėlynai. Gėlynų būna daug rūšių: lysvaičių, klombų, landšaftinių gėlynų, tokių kaip miksborderiai ar parteriai. Kaip žinia, norint, kad gėlynas atrodytų dailiai, būtina tinkamai tarpusavyje suderinti gėles, ypatingai spalviškai. Taip pat svarbu atsižvelgti į kiekvieno augalo augimo būdą bei aukštį. Įvairiems gėlynams tinkamiausi augalai yra nakvišos, gvaizdūnės, gludai, verbenos, jurginai, hibridiniai lubinai, raganės, orunkai, jazminai, alyvos ir daugelis kitų. Parenkant gėles, atsižvelkite ir į jų žydėjimo laiką. Patartina rinktis daugiametes gėles, kadangi jos turi stipresnę šaknų sistemą, yra mažiau reiklios, mažiau nukenčia ir nuos sausros, yra atsparesnės, lyginant su vienmetėmis gėlėmis. Renkantis medžius ar krūmus, svarbiausia atsižvelgti į jų žydėjimo laiką, mat svarbu išlaikyti nenutrūkstantį žydėjimą nuo balandžio iki rugpjūčio. Ankstyvą pavasarį ima žydėti pūkuotosios vyšnios, vėlyvą vasarą – lanksvos.

Vandens genialumas slypi tame, jog jis visuomet žino, kur keliauti, – nuožulnia pakalne. Tokį gamtos sutvarkymą galima pajungti ir savo reikmėm, sukuriant upeliūkštį, kuris vingiuotų žemyn net per pačius mažiausius slenksčius, griūtų per krioklius ar šauniai sruventų posūkiuose, kol vėl pasiektų savo ištakas. Natūralaus kraštovaizdžio upeliai dažnai būna net tūkstančio metų senumo, tačiau tokį galima pasidaryti ir per keletą mėnesių. Tiek laiko prireiks tam, kad suvešėtų augalai, kurie papuoš upelį, tačiau pačiam vandens telkinukui iškasti gali užtekti ir vienos dienos.

Nuožulnumas. Upeliuko vandeniui prireiks pastiprinimo, nes kitaip jis nečiurlens, – tai ir bus tie slenksčiai. Juos galima daryti visai neaukštus, arba aukštesnius, o galima ir didesnius krioklius. Tiesa, kraštovaizdžio specialistai pataria tų krioklių ar slenksčių nedaryti pernelyg aukštų, kad neišsiskirtų iš bendro peizažo, – geriausia, kad sutaptų su konkretaus peizažo ypatybėmis.

Drenažo sistema. Taip pat kruopščiai išnagrinėkite nusausinimo būdus. Labai stiprus ir gausus lietus gali smarkiai papildys upeliuką vendeniu ir net gali pradanginti kokius nors jūsų įdėtus įrengimus. Geriausia, kasant upelį, su ekskavatoriu išformuoti aukštesnius kraštus ir atskirai išbetonuoti ar išmūryti (galima ir dailiai išgrįsti akmenimis) specialų lataką lietaus vandeniui, kuris leistų jam nubėgti kitur. Žinoma, latakas turi būti nukreiptas nuo upelio. Tiesa, ir pats upelis gali būti lietaus vandens panaikinimo įrankis. Minėtoji priemonė yra vadinama išoriniais arba išeinamaisiais vartais, tačiau ji vis dėlto nėra iki galo patikima – upeliukas gali išsilieti. Specialistai pataria upeliuką konstruoti taip, kad vandens perteklius bėgtų į nusausinimo įrengimą arba specialiai padarytą duobę, išklotą žvyru. Šie įtaisai turėtų būti iškart už upeliuko kelio pabaigos. Seklesni upeliukai prikaups mažiau vandens ir bus mažesnė persipildymo lietaus vandeniu ir išsiliejimo per kraštus tikimybė. Tiesa, upeliukus, jei jie pernelyg seklūs, reikia papildyti gana dažnai. Normaliomis sąlygomis – kas tris savaites. Jei oras karštas ir sausas – kas savaitę.

Kiti svarbūs žingsniai:

• Visų pirma susidarykite nuoseklų darbų sąrašą. Žinoma, jei samdysite profesionalų rangovą, dauguma darbų bus padaryta už jus, jums liks tik malonioji dalis – dekoravimas.
• Taip pat pasiskaičiuokite visas išlaidas.
• Kitas svarbus dalykas – išanalizuokite podirvį, jo naudą ir kitas galimybes. Turėkite vietą, kur išvešite visą iškastą žemę, kadangi gausis ne viena tona grunto ir akmenų. Taip pat įsitikinkite, kad nudrenuotas vanduo nepasieks kaimynų. Visas upeliukas ir jo duodamos “atliekos” neturi išeiti už jūsų valdų ribų.
• Pasikonsultuokite dėl vandens tvenkinio kasimo leidimų.
• Pagalvokite dėl elektros instaliacijos prireikimo. Mat galite nuspręsti įrengti vandens pompas ar elektra varomą drenažo sistemą, taip pat gal norėsite naktinio apšvietimo. Viską reikia kruopščiai apgalvoti iš anksto, jei norite savo upeliuku grožėtis ir po saulės nusileidimo.

Augalai. Bene didžiausią grožį upeliukui suteiks ir augalai, jie pagyvins vaizdą, tad juos reikia kruopščiai atsirinkti. Tokiose vietose galima sodinti dvimečius, vienmečius, daugiamečius augalus, krūmus, gėles, medelius, svogūninius augalus etc. Jei pasirinksite dekoratyvius medelius, jie gali dailiai nusvirti virš upeliuko arba sudaryti arką prie menamo įėjimo. Venkite didelių, tankiai susodintų, krūmų, kadangi jie gali užgožti upeliuko grožį. Tinkamiausi augalai: astilbės (Astilbe arendsii), dicentros (Dicentra spectabilis), lobelijos (Lobelia cardinalis), narcizai (Narcissus spp.), sinavadai (Aquilegia spp.), sedulos (Cornus spp.), įvairiausių rūšių paparčiai, tiarelės (Tiarella spp.), melsvės (Hosta spp.), heicheros (Heuchera spp.), baltažiedės notrelės (Lamium spp.), rododendrai ir jų hibridai (Rhododendron spp.), dirviniai flioksai (Phlox divaricata). Kad upeliukas visą laiką būtų “su akcentu”, rinkitės augalus, iš kurių vieni žydėtų ankstyvą pavasarį, kiti, vasarą, treti – iki vėlyvo rudens.

Nuostabioms jūsų kambario gėlėms galima nesunkiai sukurti naujus spalvingus ir dekoratyvius vazonėlius.

Turimus neišvaizdžius molinius vazonus visai paprasta apklijuoti spalvotų keraminių plytelių gabaliukais, duženomis. Sudėliojus nesudėtingą mozaiką iš keraminių plytelių šukių, paprastas molinukas virsta puikiu spalvingu indu ir originalia dovana sau bei draugams. Tikriausiai ir jūsų augaliukai apsidžiaugs „apsigyvenę“ tokiame vazonėlyje.

Paieškokite nuo ankstesnių remonto darbų atlikusių įvairių spalvų ar raštų keraminių plytelių, jas padėkite dekoratyviąja puse žemyn ir, užkloję kokia nors drobine ar kita storesne medžiaga, pastuksenkite plaktuku. Tik, žinoma, su saiku, kad plytelių nesumaltumėte į dulkes.

Labai aštrias plytelių gabaliukų briaunas apšlifuokite švitriniu popieriumi, kad atsitiktinai nesusižalotumėte.

Mozaikai klijuoti tiks įprasti plytelių klijai. Jei norite greitesnio efekto, reikės greičiau džiūstančių klijų, bet tuomet teks sparčiau dirbti, kad klijai nespėtų sukietėti.

Sausus klijus suberkite į nedidelės talpos indą ir, užpylę reikiamu kiekiu vandens, gerai išmaišykite iki vienalytės masės.

Dantyta glaistykle vazonėlio paviršių padenkite vienodu klijų sluoksniu. Pasikliaudami savo meniniu skoniu ir nuojauta, spalvotas plytelių šukeles lengvai paspausdami išdėliokite ant vazonėlio paviršiaus. Siūles tarp šukių pasistenkite daryti kuo siauresnes. Klijų perteklių pašalinkite drėgna skepetaite ar kempinėle.

Siūlėms skirtu glaistu su gumine ar polistirenine glaistykle užtrinkite siūles. Kai siūlių užpildas ims šiek tiek kietėti ir džiūti, jo perteklių nuvalykite sudrėkinta porolonine kempinėle (šlapia siūles galima sugadinti).

Klijuoti šukeles, užpildyti glaistu siūles patartina mūvint gumines pirštines. Rankoms bus ir švariau, ir saugiau.

Didžiausią susirūpinimą daugeliui žmonių kelia dumbliai, susidarysiantys baseinėlyje. Blogiausia, jog ne retas nusprendžia žaliuosius gyventojus tiesiog ignoruoti arba net išvis atsisako beturėti baseiną. Tai ne geriausias pasirinkimas, mat geriausia iš anksto imtis prevencinių priemonių, užkirsiančių kelią daugintis dumbliams. Nepageidaujamų dumblių pašalinimas ir sumažinimas yra išimtinai susijęs su maitinimo kontrole. Žmonės daro klaidą, manydami, jog pavėsyje įkurdinti baseinai dumblu apsineš mažiau, nei tie, kurie nuolatos apšviesti saulės, mat net ir saulės atokaitoje tvenkinio vanduo gali būti krištolo skaidrumo. Svarbiausia, padarius naują tvenkinį, neskubėti į jį įleisti žuvų, o kiek palaukti, bet tuomet irgi leisti ne visas iš karto, gausiai, o palaipsniui, kas kiek laiko po kelias žuvis. Tad svarbiausia prevencinė priemonė nuo dumblių – kantrybė. Prileidę į baseinėlį vandens, į jį pridėkite tik vandens filtrų (jie gali būti pagaminti arba padaryti iš specialių vandens augalų, turinčių reikalingų savybių) ir susodinkite augalų, ir tik vėliau pamažu leiskite žuvis, o tik dar vėliau pradėkite jas maitinti, tuomet išlaikysite maitinimo balansą tarp jau esančių baseine elementų (augalų, filtrų) ir vėliau įleistų elementų (alkanų žuvų, vėžlių, varlių). Tiesa, baseinų savininkai labiau vertina ne žmonių gamybos filtrus, bet „gamtos filtrus“, kuriuos sudaro povandeniniai augalai, kadangi šie greičiau padaro reikiamus dalykus toje vietoje, kur joks žmonių darbo filtras nepajėgtų. Net itin dideli tvenkiniai gali išlikti kristalo skaidrumo ištisus metus ir džiuginti juose plaukiojančiomis žuvimis, kurių net nebūtina specialiai maitinti. Ir viso to galima lengvai pasiekti, turint kantrybės išlaukti, kol padidės vandens augalų populiacija. Pagrindinis uždavinys čia – išgauti tokį balansą, kuris būtų kuo artimesnis sėkmingai ekosistemai natūralioje aplinkoje. Tokiame, pavadinkime, mažyčiame vandens mikrokosme iš tiesų vyksta dideli dalykai: į nuostabų dinamišką vaidinimą įsitraukę vabzdžiai, kurie, privilioti vandens, padeda ten kiaušinėlius ir subrandina lervas, kuriomis minta žuvys, taip palaikoma vandens kokybė, susiformuoja taip vadinami „mikrodumbliai“, kurių kiekio puikiai užtenka, kad jais pilnai prasimaitintų žuvys, imtų veistis sraigės. Mechaniniai filtrai perdirba didelį kiekį sveikatai žalingų dalelių (ore), pompos naudojamos palaikyti vandens cirkuliaciją. Naudojami ir biologiniai filtrai. Tvirtai įsišakniję ir paviršiumi plaukiojantys augalai absorbuoja didelius kiekius medžiagų, susidarančių pūvant: žuvų šalinimo produktai, į vandenį sukritę lapai ir kita. Taip pat tokie maži „plėšrūniškai“, kaip varlės ar šamai, kontroliuoja dauginimosi tempus, kurie galėtų nevaldomai padidėti, suėsdami mažyčius karpiukus ar auksines žuveles. Taigi, „dumblių prevenciją“ padeda vykdyti daugybė gamtos organizmų.

            Jeigu jūsų nebaugina išlaidos, vietoj polietileno plėvelės naudokite hiroizliacinę plėvelę baseinams arba įsigykite jau suformuotą plastikinį baseiną.