Kaip žinoti ar galite auginti avietes? Avietėms yra tiesiog būtinos šios sąlygos: pilnas apšvietimas, gerai drėkinama žemė, kurios pH būtų nuo 5.8 iki 6.5 bei puikios oro cirkuliacijos ir apsaugos nuo stiprių vėjų. Šie vaiskrūmiai nemėgsta augti ten, kur žemė yra pernelyg drėgna. Aplinkui susikaupusi drėgmė gali iššaukti ligas bei šaknų puvimą ar gedimą. Jei [...]

Pasodintos šilauogės gali augti apie keturiasdešimt ar net penkiasdešimt metų. Jei tinkamai parinksite krūmų vietą, garantuosite gausų itin skanių ir pilnų vitaminų uogų kiekį ateinančiai metų eilei. Šilauogės gerai augs tik tuomet, jei bus patenkinti visi jų norai. Kad ir žemės rūgštumas, jis turėtų būti ne įprastas (7pH), o rūgštesnis, maždaug 5pH. Tad norėdami turėti [...]

Vaismedžiai ir uogų krūmai Pirmąjį žiemos mėnesį galite pradėti nuo įsišaknijusių obelų, kriaušių bei slyvų medžių sodinimo. Taip pat nederėtų užmiršti ir jau sode esančių krūmų. Kad ir avietyno, jei jau baigėsi rudeninis uogų derlius, yra pats laikas patrumpinti ar visai trumpai nukirpti jau sezoną atgyvenusias krūmų šakas. Tai patariama daryti norint išvengti grybelinių ligų [...]

Serbentus augino jau mūsų protėviai, šiomis dienomis augina seneliai ir tėvai, o jaunesnės kartos atstovai drąsiai gali jų pasisodinti. Serbentai gali tarnauti ne tik kaip uoginiai augalai, iš kurių vaisių pagaminamos skaniausios uogienės ir kompotai, bet net kaip nekarpomi dekoratyviniai krūmai, nes jie tikrai patrauklūs. Serbentų charakteristika. Kaip minėta, serbentai yra uoginiai krūmai. Turi dygius [...]

Dažno Lietuvio žvilgsnį patraukia vynuogės. Lietuvoje sėkmingai auga ir dera įvairiausių spalvų saldžiomis kvapniomis kekėmis pasidabinę vynmedžiai. Puikios maistinės ir vaistinės, bei gydomosios vynuogių savybės niekam nekelia abejonių. Tad vis daugiau atsiranda norinčiųjų jas auginti. Nors Lietuvos klimatas vynuogininkystei ne itin palankus, tačiau pasirinkę tinkamą vietą ir veislę, sodininkai mėgėjai gali užsiauginti skanių ir ekologiškai [...]

Vynuogės yra vijoklinis augalas, jų negenėtas stiebas gali išaugti keliasdešimt metrų ilgio, bet genimi vynuogių krūmai ilgą laiką išlieka tokio pat dydžio. Vynuogių genėjimas yra iki smulkmenų ištyrinėtas. Žinoma keliasdešimt formavimo ir genėjimo metodų. Auginant vynuoges įprastame sode, pakanka žinoti du arba tris metodus. Prižiūrimas vynuogių krūmas susideda iš trumpo kamieno ir daugiamečių, genėjimu labai [...]

RAUDONŲJŲ IR BALTŲJŲ SERBENTŲ GENĖJIMAS Raudonieji ir baltieji serbentai genimi kitaip negu juodieji, nes jie dera ne ant jaunų stiebų, bet ant puokštinių šakučių, išaugusių iš keliamečių stiebų. Puokštinės šakutės pradeda formuotis antraisiais metais, o stiebai auga 6-7 metus. Rudenį pasodinti serbentai pavasarį trumpinami virš 3— 4 pumpuro. Antrųjų metų pavasarį išpjaunami tik besikryžiuojantys arba [...]

JUODŲJŲ SERBENTŲ GENĖJIMAS Daugiausia žiedinių pumpurų užmezga ir gausiausiai dera jauni vienmečiai ir dvimečiai juodųjų serbentų stiebai. Patys derlingiausi – prieš metus išaugę stiebai. Senesni stiebai mažai šakojasi, krauna nedaug žiedinių pumpurų, jų uogų kokybė esti prastesnė. Juodųjų serbentų genėjimo tikslas – kasmetinis krūmų atjauninimas pašalinant senas šakas ir paliekant jaunus ūglius. Dvimečiai arba gerai [...]

Agrastai, panašiai kaip raudonieji serbentai, žiedinius pumpurus formuoja ant trumpų puokštinių vaisinių šakučių. Todėl agrastai genimi iš esmės taip pat kaip raudonieji serbentai. Pasodinti agrastų krūmai patrumpinami prie pat dirvos paviršiaus, kad gerai prigytų ir išaugintų stiprius ūglius. Antraisiais ir trečiaisiais metais pašalinami tik labai išlinkę ir žeme besidriekiantys stiebai. Ateinančiais metais krūmai retinami išpjaunant [...]

Svarainiai sodinami rudenį, ir kuo anksčiau rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje. Jeigu sodinukas vienų metų, šaknį būtinai reikia patrumpinti visu trečdaliu, kad šakotųsi. Svarainiams reikia skirti vienos obels plotą, t.y. 50 kv metrų. į tokį plotą susodinsime 100 krūmelių. Apie pusę neprigis ar bus blogi. Taigi liks apie 50. Iš kiekvieno svarainio vidutiniškai gaunama apie [...]