Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina
Iš Europos kilęs augalas yra paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, kur daugiausia auga pievose. Jo teigiamą poveikį sveikatai pastebėjo jau senovės arabai ir graikai. Viduramžiais jis buvo labai populiarus. Augalas dar vadinamas piene, sviestagėlė, arba karviažole. Šio daugiamečio augalo žiedynstiebiai siekia 20-40 cm aukščio. Jam būdingi ilgi giliai karpyti lapai, sutelkti pamatinėje rozetėje, kuri išauga iš…
Šis trumpaamžis daugiametis augalas yra kilęs iš Kaukazo, bet dėl gydomųjų savybių ir dekoratyvumo paplito ir kitose Europos dalyse. Seniau vaistinis skaistenis buvo vartojamas gimdymo sąrėmiams skatinti. Vienametis arba daugiametis augalas, išaugantis iki 50 cm aukščio, su kiaušiniškais plaukuotais pamatiniais lapais, susidedančiais iš 3-5 porų lapelių. Vasarą išsivysto panašūs į saulutės graižai, sudaryti iš geltonų…
Paprastoji rykštenė priklauso Europos natūraliai florai ir dažniausiai aptinkama upių krantuose, taip pat pakelėse ir palei takus. Germanai ją naudojo žaizdoms gydyti, taip pat buvo manoma, kad ji varo šlapimą. Šalčiui atsparus daugiametis augalas užauga iki 1 m aukščio. Jo lapai lancetiški, pražanginiai. Žydi nuo vasaros vidurio iki ankstyvo rudens. Žiedus sudaro 6-8 mm skersmens…
Baltoji garstyčia yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Azijos regiono, nusidriekiančio nuo Vakarų Azijos iki Indijos rytinės dalies. Ji priklauso senesiems, dar Biblijoje minimiems kultūriniams augalams. Su romėnais baltosios garstyčios sėklos atkeliavo per Alpes ir Vakarų bei Rytų Europoje ji buvo auginama vienuolynų soduose. Nuo to laiko iš jos sėklų pagamintos garstyčios yra tradicinis…
Iš pietų Europos kilęs kalninis dašis paplitęs ir Vakarų Europoje. IX amžiuje vienuoliai bedediktinai pervežė jį iš Viduržemio pajūrio kraštų per Alpes. Apie 40 cm aukščio šalčiui atsparus puskrūmis yra su linijiškai lancetiškais, siauriais, pilkai žaliais lapais. Smulkučiai levandų rausvumo arba purpurinės spalvos žiedai formuojasi nuo liepos iki rugsėjo mėnesio. Jis susitelkę stačiomis tankiomis varpomis…
Mažoji kraujalakė greičiausiai yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų. Vidurio ir Šiaurės Europoje ji natūralizavosi ir auga sausose pievose bei pakelėse. Jau nuo XVI amžiaus ji kaip prieskonis ir daržovė auginama daržuose. Daugiametis atsparus šalčiui augalas užauga iki 40 cm aukščio. Iš tvirtos ilgos liemeninės šaknies iš pradžių išauga tanki ilgakočių pamatinių lapų rozetė. Šviesiai…
Vaistinis šalavijas yra kilęs iš Viduržemio pajūrio kraštų, kur jis labiausiai paplitęs pakrančių srityse. Ištisus šimtmečius buvo vertinamos jo vaistinės ir maistinės savybės. X amžiuje išleistoje knygoje apie žolynus rašoma: „Kodėl žmonės miršta nuo ligų, kai soduose auga šalavijas?“. Visžalis, šiek tiek sumedėjantis puskrūmis gali užaugti iki 60 cm aukščio. Jo pailgi pilkšvai žali, minkštais…
