Kategorija: Prieskoniniai augalai

Prieskoninių ir vaistinių augalų naudojimas, liaudiška medicina

Levanda – aromaterapijos karalienė

Mėlynžiedę levandą galima drąsiai vadinti pripažinta aromaterapijos karaliene. Augalo pavadinimas kilo iš lotynų kalbos žodžio „lava“ (praustis, plauti), ir tai puikiai atspindi romėnų pomėgį maudytis aromatingose ir gaiviose levandų voniose. Be to, Romoje ir Graikijoje kambarius rūkydavo levandų šakelėmis, kaip priemone nuo užkrečiamųjų ligų. Augalo eterinis aliejus būdavo išgaunamas iš antžeminės augalo dalies jam žydint.…

Dirvinė čiužutė

Jau seniai žmonės pastebėjo, kad prie pūliuojančių žaizdų bei ilgai negyjančių odos opų pridėjus susmulkintus šviežius dirvinės čiužutės lapus labai palengvėja. Šie kompresai efektyviai iš žaizdų išvalo pūlinius bei padeda greičiau užgyti. Šis vaistinis augalas kaip piktžolė auga želdiniuose, šalia sodybų. Dirvinę čiužutę ypač dažnai galima pamatyti pamiškėse, rečiau – nuokalnėse. Tai vienmetis, žolinis, 15-20…

Kvapioji našlaitė (Viola odorata)

Kvapioji našlaitė yra kilusi iš Viduržemio pajūrio kraštų ir dabar Europoje yra daug kur sulaukėjusi. Smulkūs žiedai pasižymi daugybe gydomųjų savybių. Senovėje ją augino graikai, kurie šį augalą vadino Atėnų miesto simboliu, o dievų paveikslus puošė našlaitės žiedais. Šakniastiebis visžalis daugiametis augalas, kuris ant trumpų stačių stiebų išaugina visą kuokštą širdiškų dantytų lapų. Apie 2…

Vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis)

Vaistinis valerijonas, dar vadinamas „kačių žole“, „miškine levanda“ ar „mėnulio žolė“, yra pasaulyje plačiai paplitęs augalas. Jis aptinkamas drėgnuose augavietėse, tokiose kaip upelių pakrantės, pievų pakraščiai ir pamiškės. Viduramžiais jis buvo vertinamas kaip piemonė nuo podagros ir dieglių, be to, augalas turėjo saugoti nuo raganų ir demonų. Jau daug šimtmečių žinomas augalo raminamasis poveikis. Vaistinis…

Didžioji nasturtė (Tropaeolum majus)

Didžioji nasturtė yra kilusi iš Andų kalnuose esančių valstybių – Kolumbijos, Ekvadoro, Peru ir Bolivijos, kur ji aptinkama daugiausia vėsaus klimato kalnų srityse. Savo tevynėje šis dekoratyvus vijoklinis augalas jau ilgą laiką vertinamas dėl gydomųjų ir baktericidinių savybių. Jautrus šalčiui vienametis laipiojantis augalas išaugina maždaug 3 metrų ilgio vijoklinius stiebus. Apskriti ar inkstiški šviesiai žali…

Vaistinis čiobrelis (Thymus vulgaris)

Iš Viduržemio pajūrio kraštų ir Šiaurės bei Vakarų Afrikos kilusį vaistinį čiobrelį vienuoliai pernešė per Alpes. Jau egiptiečiai, graikai ir romėnai vertino jo poveikį. Viduramžiais dėl prieskoninių ir vaistinių savybių jis buvo auginamas vienuolynų soduose. Tai 30-40 cm aukščio siekiantis puskrūmis su šakotais stiebais ir šiek tiek sumedėjusiomis šakelėmis. Siauri kieti lapai šiek tiek užsiraičiusiais…

Paprastoji kiaulpienė (Teraxacum officinale)

Iš Europos kilęs augalas yra paplitęs visame Šiaurės pusrutulyje, kur daugiausia auga pievose. Jo teigiamą poveikį sveikatai pastebėjo jau senovės arabai ir graikai. Viduramžiais jis buvo labai populiarus. Augalas dar vadinamas piene, sviestagėlė, arba karviažole. Šio daugiamečio augalo žiedynstiebiai siekia 20-40 cm aukščio. Jam būdingi ilgi giliai karpyti lapai, sutelkti pamatinėje rozetėje, kuri išauga iš…