Jei jau nusprendėte, jog norite pakeisti savo sodo dizainą, neužmirškite, jog tai, kas randama parduotuvėse yra tikrai paprastai pritaikoma, tačiau ne itin originalu. Turbūt yra tekę matyti ne vieno sodo veją, kuri būtų nusėta mažučiais nykštukais arba moliniais batais ir iš jų kyšančiomis gėlėmis. Vieniems tai gražu, kitiems banalu. Svarbiausia tai, jog sodo interjeras patinka pačiam žmogui, o ne aplinkiniams. Savo sklypelio dekoravimas yra būtent Jūsų asmenybės ir kūrybingumo atskleidimas. Tad aptarsime keletą dekoracijų, kurios būtent Jūsų sodą galėtų prikelti „naujam“ gyvenimui.

Vienas iš variantų būtų seno dviračio panaudojimas. Jei ne Jūsų namuose, tai gal pas senelius arba kitus giminaičius nesunkiai rasite seną, nebevažiuojantį ir nebenaudojamą dviratį. Jį panaudoję galėsite žmonėms parodyti, kad domitės ekologija ir esate už antrinį vartojimą. Ne tik blizgios ir spindinčios sodo detalės suteikia jam žavesio. Tarkim kiek aprūdijęs dviratis puikiai tiks pievelėje arba netoli gėlyno. Jums prireiks tik seno dviračio, kastuvo ir pintinės. Numatę būsimąją dviračio vietą iškaskite maždaug pusės rato gylio pailgą duobę. Į ją įstatykite dviratį ir duobelę užpildykite žemėmis. Vieta iš pradžių gali atrodyti ne itin prašmatniai, nes buvusios duobės paviršiuje nebus žolytės. Tačiau kuo ankščiau ją pasėsite, tuo greičiau ji sudygs, tad šį darbą geriausia atlikti po dviračio įkasimo. Tolėliau seka kiti dekoro darbai. Pagrindinę dekoraciją jau turime, beliko padaryti ją patrauklią. Tam puikiai tiks senoka pintinė, kurią pritvirtinsite prie dviračio vairo. Į ją galėsite įdėti svyrančių gėlių (pavyzdžiui petunijų) vazoną ir dviratis iškart atgis.

Taip pat žavus sodo elementas yra senos kopėčios. Tam itin tinka tos, kurios nebeišlaiko sunkaus žmogaus svorio ir yra lyg paskirtos išmetimui. Būtų antrinis jų panaudojimas. Dažniausiai šis elementas tinkamas vijoklinių gėlių komponavimui. Priklausomai nuo kopėčių tipo reikia parinkti ir jų vietą: jei kopėčios vienpusės, geriausia jas atremti į namą, jei dvipusės (t.y. pastatomos), gali būti tiek pievelės viduryje, tiek gėlyno centre, tiek prie namo. Jei pasirinktumėte vienpuses kopėčias, jų apačioje galėtumėte pasodinti tokių augalų kaip Lamstas (Cissus), Gebenė (Hedera) ar paprasčiausia Petunija. Žinoma, praeis gana daug laiko, kol augalėliai gerai suvešės ir apsivynios aplink kopėčias, tad jų auginimu galite pasirūpinti jau dabar. Išauginę didesnius daigelius galėsite juos persodinti į žemę ir taip pagreitinsite visą dekoravimo procesą. Pasirinkus dvipuses pastatomas kopėčias labiau tiktų kiek kitoks jų atgyvinimas. Be abejo, į pagalbą vis vien pasitelksime gėles. Tačiau ne vijoklines, o vazonines. Reikėtų paieškoti pailgų vazonų (kurių ilgis būtų toks, jog tilptų į kopėčių laiptelio plotį) ir juos apželdinti Jums norimomis gėlėmis. Pasirūpinus vazonėliais tereikės kiek įkasti kopėčias ir jas apdėti paruoštaisiais vazonais. Galite rinktis įvairių spalvų gėles, ypač gražiai atrodo, kai gėlelių žiedai būna dviejų spalvų ir yra keičiami kas antrame laiptelyje. Itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog jei turite mažų vaikų, nei vienpusių, nei dvipusių kopėčių dekoracijų geriau nesirinkti. Kaip žinome, vaikai yra itin smalsūs ir gali mėginti kopėčiomis lipti, o šios nebus itin tvirtos ir grės susižalojimo tikimybė.

Sodas- tai vieta, kurioje galite atskleisti save, tad rinkdamiesi dekoracijas parodykite, koks originalus ir unikalus esate. Pradėti planuoti sodo vaizdą galite jau dabar.

Kaip jau žinome, žiemos pabaigoje dažniausiai vyrauja lietingi orai. Žemė yra drėgna ir neužilgo būsimas pavasarinis atšilimas padarys ypač palankias sąlygas augalų sodinimui.

Jeigu Jums patikusius augalus praradoe dėl sausros ar ypač didelės vasariškos kaitros, tuomet žiemos pabaiga- pats tinkamiausias metas situacijai pakeisti.Jau esantiems augalams- tai taip pat geras metas augimui. Po žeme esantys svogūnėliai, snaudžiantys krūmai, daugiametės gėlės ir medžiai vėl sugrįžta į gyvenimą.

2. Augalų pasirinkimas

Pirmiausia, renkantis augalus ateinantiems metams reikia gerai apgalvoti laistymo klausimą. Kokios ateinančių metų prognozės? Ar sodo dirvoje ilgai išsilaiko drėgmė? Ar Jūsų krašte dažnai lyja arba priešingai- būna ypač karšta (tai yra sausra)? Atsakius į šiuos klausimus turėtų būti lengviau. Juk suprantate, jog norint turėti sėkmingą derlių dažniausiai drėgnoje dirvoje, nereikėtų sodinti sausrą mėgstančius augalus ir priešingai.

Taip pat svarbus ir augalų gėbėjimas prisitaikyti prie jau minėtosios drėgmės ar sausros, karštos vasaros temperatūros ir žemos žiemostemperatūros. Juk ir taip aišku, jog gerai apsvarstę, kokie augalai tiks mūsų sodui, lyg ir duosime jiems puikios ateities perspektyvą.

Kalbant apie augalų sodinimo eiliškumą, patariama pradėti nuo mažiau vandesns reikalaujančių augalų.  Į tai svarbu atkreipti dėmesį, nes sodindami augalus, kuriems reikalinga nuolatinė drėgmė,

 privalėsite jiems skirti daug dėmėsio ir tuomet galite net visiškai užmiršti apie kitus augalus.

Reguliarus augalų laistymas tik ką juos pasodinus yra svarbus tol, kol formuojasi naujojo augalo šaknys ir jis pats sėkmingai nesugeba apsirūpinti vandeniu. Tai yra vienas iš būdų garantuoti augalui plačią ir gausią šaknų sistema, o juk tai gali padėti jam apsirūpinti givybiškai būtinu vandeniu karštą vasaros dieną.

Reikėtų pastebėti, jog mažuose indeliuose išauginti daigeliai išpikuoti į dirvą gali labai sparčiai neaugti, nes jų šaknys vis dar bus pripratusios prie mažos erdvės ir nenustebkite, jei jam prireiks daug laiko įsitvirtinimui.

Naujai pasodinti augalai turėtų būti pastoviai prižiūrimi ir stebimi, jie yra ypač jautrūs sausrai. Lengviausias būdas patikrinti žemės drėgmę yra paliesti ją pirštais. Jei aplink augalą žemė yra sausa, būtų pats laikas jį palaistyti.

Kaip jau supratote, vanduo yra vienas iš pagrindinių augalui gyventi būtinų sąlygų, tad neužmirškite jo laistyti ir darykite tai labai kruopščiai, nes kaip ir per sausa, taip ir per šlapia dirva naujajam sodo gyventojui gerovės neatneš.

3. Sumanus sodinimas

Yra įvairių sodinimo technikų, kurios gali augalus aprūpinti vandeniu geriausiais būdais, kuriuos galite suteikti. Viena iš jų- išmirkyti augalą, prieš jį sodinant. Tai aprūpins augalą jam būtinu vandeniu jau pirmosiomis dienomsi po pasodinimo. Žinoma nereikia į vandenį panardinti viso augalo. Jei sodinsite jau įsišaknijusį, išmirkykite jo šaknis. Jei sodinsite augalą iš vazono, paskutiniasias dienas jį lakykite itin šlapioje žemėje. O pasodinę augalą jį laistykite kaip ir prieš tai, nes visiškas nelaistymas ilgainiui gali išdžiovinti augalą, o pernelyg didelė drėgmė- sugadinti augalo apytakos sistemą.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Daugėliui ši idėja gali pasirodyti nepriimtina rudeniškam orui, ypač Lietuvoje, tačiau įsivaizduokite tokį vaizdą- ruduo šiltas, daug saulės spindulių, labai maža lietaus. Kas tuomet nutinka mūsų sodo augalams? Kad ir tie parys medžiai, žinoma, jie daug aktyvesni pavasarį ir vasarą, tačiau rudenį šie žalieji taip pat atlieka gyvybinius procesus, o ar tai įmanoma be vandens? Tikriausiai, kad ne… Puiki idėja tokio rūdens atvėju prieš žemės įšalą būtų augalus palaistyti. Tai padėtų užtikrinti, jog žiemą augalas pasitiktų jai pasiruošęs.

Žinoma, reikėtų aptarti ir itin drėgno rudens pavizdį. Tuomet laistymas tikrai ne į naudą… Jei pasitaikytų ypač lietingas laikotarpis, viena iš išeiių būtų drenažo gerinimas. Aptarkime vejos paruošimą. Yra žinoma, jog į stipriai suspausta ar sutryptą žemę vanduo susigeria daug sunkiau. Tad taigali labai pabloginti vejos būseną rudens sezono metu. Norint to išvengti, reikėtų į rankas paimti šakę ir žemių kauptuką bei keliauti supurenti tų žemės vietų. Tuomet ir dirvožėmio kokybė bus geresnė, nes lengviau gaus deguonies, ir nesusidarys vejai neigiamą įtaką turinčios ilgai užsiliekančios pelkės.

Prasidedant šaltajam metui nebeturime darbų lauke, tačiau 

galime pasidarbuoti ir kitaip

Neužmirškime pasirūpinti ir sodo priežiūros įrankiais. Sutvarkę savo žemės lopinėlį žiemos sezonui galite kiek atsikvėpti. Būtų patartina nuvalyti nuo žemių

kastuvus bei grėblius, taip pat juos nuplauti ir nusausinti. Sodo prekių parduotuvėse neseniai pasirodė įvairūs preparatai, nekenksmingi augalams ir tuo pačiu pagelbėjantys įrankių priežiūrai. Vienas iš jų būtų purškiklis nuo rūdijimo, o juk kartais nė nepagalvojame apie tai, kur ir kaip laikome savo įrankius. Dažniausiai tai nešildoma, kartais ir drėgna patalpa, kurioje yra puikios sąlygos rūdijimo

procesui… Tad griebkime į rankas įrankius ir juos sutvarkykime žiemai. Juk daug maloniau bus užsiimti sodininkyste pavasarį į rankas paėmus puikiai išsilaikiusias ir geros būklės darbo priemones.

Taip pat, paruošę įrankius pasirūpinkime ir vieta, kurioje juos laikysime žiemą. Šį kartą kalbėsime ne apie pačią patalpą, o apie jos dizainą bei galimas įrankių sudėliojimo pozicijas.

Pirmasis patarimas būtų suskirstyti įrankius bei visas kitas priemones pagal jų paskirtį (funkciją). Kad ir į tokias grupeles kaip: trąšos, žemės tvarkymo įrankiai, medžių genėjimo įrankiai, vaistai (purškalai) nuo įvairių kenkėjų. Tai padėtų lengviau orientuotis visame sandėliuke.

Antrasis patarimas- surūšiuoti pagal sezoniškumą. Tarkim vienoje pusėje priemonės, reikalingos pavasarį, kitoje reikalingos vasarą, o trečioje- reikalingos žiemą.

Ir trečiasis patarimas- apgalvoti kaip laikysite daiktus. Juk tiesiog sumesti į kampa jie atrodys neestetiškai ir netvarkingai. Gal būtų prieinami įvairūs kabliukai, gal spintelės, o gal paprastos lentynos ar dėžės? Tai jau priklauso nuo žmogaus individualių poreikių ir noro.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Turbūt medžių ligomis ir jų simptomais susiduria daugėlis sodininkų, tačiau pradedantiesiems turėtų kilti klausimų ir apie sodinimą. Tad, rudenį sodindami medžius neužmirškite nuodugniai apgalvoti būsimos jo vietos ir medžio dydžio. Nereikėtų rinktis aukštaūgių ir plačių medžiu mažoms erdvėms, nes tuomet teks metai iš metų genėti jų šakas ir rūpintis, kad medžio lapai bei šakos neužstotų pernelyg daug saulės šviesos po jais augantiems augalams.

Taip pat neužmirškime ir spygliuočių augalų. Jie juk dažnas mūsų šalies augalas, ypač žemaitijos regione. Šalti vėjai ir ypač didelis šaltis gali juos dehidrituoti ir siųsti link amžinojo poilsio, todėl reikėtų bandyti juos paruošti žiemos periodui. Vienas senas ir patikrintas metodas yra aplink augalą įkalti keletą stulpelių ir aptverti tvora, kad žiemą alkani gyvūnai (stirnos, zuikiai ir pan.) nenugriaužtų jų žievės. Taip pat nepamaišytų ir apačios apdėjimas kito spigliuočio šakomis, ypač kol augalas dar yra gana mažas ir nepratęs prie atšiaurių sąlygų.

Vienas iš naujesnių metodų, kuris tik atkeliaują į mūsų šalį yra apipurkšti augalų kamienus su anti-džiovikliu. Vienas iš tokių purškiklių yra pavadinimu Wilt-Pruf, jis ant medžio lapų ir spyglių sukuria vaškinę dangą, kuri gali izoliuoti nuo pernelyg didelės drėgmės. Žinoma, nereikėtų tikėtis, jog purškalą užpurkus vieną kartą jis padės kelerius metus. Dažniausiai šie preparatai naudojami rudenį ir tikrai puikiai padeda augalams apsisaugoti nuo pernelyg didelio vandens kiekio, tačiau stiprios sausio ir vasario audros gali šį sudarytą sluoksnį palaipsniui pašalinti ir tuomet reikėtų preparatą naudoti dar kartą.

Kaip jau daugėlis esame girdėję, labai populiaru yra apmulčiuoti sodo medžius ir krūmus. Tačiau įvertinus šio būdo pliusus ir minusus reikia apsispręsti ar jums svarbus sodo grožis, ar augalų būklė. Tikra tiesa, kad apšiltinus krūmo šaknis ir durpėmis arba pjuvenomis, jis bus daug sveikesnis ir gajesnis pavasarį, mažesnė galimybė nušalti žiemą. Tačiau ar pagalvojote, kokia betvarkė dėsis Jūsų pievelėje apibarsčius kiekvieno medžio kamieną? Juk pavasarį, tirpstant sniegui, tikrai vaizdas bus ne labai simpatiškas. Tad rinkdamiesi medžiagą mulčiavimui būtinai pagalvokite apie galimas pasėkmes. Vienas iš priimtinesnių ir mažesnį „chaosą“ padarančių medžiagų būtų smulkinta medžio žievė, ne tokia smulki kaip kad pjuvenos, o tiesiog tokie maždaug 1-2 degtukų dėžučių dydžio medukai.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

]]> http://www.sodininkyste.lt/kaip-saltajam-metu-laikui-paruosti-krumus-ir-medzius/feed/ 0 http://www.sodininkyste.lt/sodo-paruosimas-ziemai-patarimai-saugiai-ziemai-bei-laimingam-pavasariui/ http://www.sodininkyste.lt/sodo-paruosimas-ziemai-patarimai-saugiai-ziemai-bei-laimingam-pavasariui/#comments Mon, 28 Nov 2011 17:13:41 +0000 Sodas http://www.sodininkyste.lt/?p=5190 Kai rudens naktys vis vėsti ir vėsti, yra pats laikas ruošti savo sodą žiemai. Šaltųjų mėnesių laikotarpiu augalų paruošimas žiemai ne tik padaro aplinką gražesnia, bet tuo pačiu ir palengvina ateinančio pavasario darbus bei apsaugo neatsparius augalus nuo nušalimo. Reikėtų tuo užsiimti maždaug spalio gale- lapkričio pradžioje, kuomet temperatūra naktimis nėra labai žema, nes kitaip gręsia netekti silpnesnių ir lengviau pažeidžiamų augalų.

Reikėtų įvertinti sodą

Prieš pradedant darbus reikėtų gerai apgalvoti Jūsų sodui jau taikytus (žiemos paruošimui) metodus, t.y. kurie tiko, o kurie- ne.

Tarkim, kad ir augalų sodinimas ir persodinimas. Vienas tinkamiausių

laikotarpių yra būtent lietingas laikas, kuomet dirva drėgna, o temperatūra dar teigiama. Tai ypač puikus metas susirūpinti svogūniniais augalais (pavyzdžiui tulpėmis). Toks laikas taip pat yra tinkamas ir daugiamečių augalų dauginimui. Juk dauginimu užsiimdami būtent rudens sezono metu, žymiai padidinsime kitamet išaugsiančių augalų kiekį.

Galiausiai apsidairykite ir dėmesį atkreipkite į sodo spalvingumą. Gal jam

trūksta spalvų ir gyvybės? Jei taip, galite pasodinti vėlai rudenį žydinčių gėlių (tokių kaip Astros ar Plukės). Be abejonės daugėlis žino, jog šios gėlės dažniausiai yra sodinamos pavasarį, tačiau galima padaryti ir išimčių. Daugėlis vėlai žydinčių gėlių yra patenkintos pasodintos ir vėlyvą rudenį, nes būtent tuomet jos turi daugiau laiko šaknyno plėtimui ir įsitvirtinimui naujoje vietoje.

Žinoma, būtų klaidinga teigti, jog visiems augalams sodinti yra palankios rudens sąlygos. Tai priklauso nuo augalo poreikių. Reikėtų atsižvelgti į temperatūrą, kokioje augalą reikia sodinti bei kurioje jis auga ir žydi. Neužmirškite pamąstyti apie praėjusius metus, jei sodinote daug vienos rūšies augalų rudenį ir tik mažuma jų sėkmingai peržiemojo, vertėtų juos sodinti pavasarį.

Sodo valymas

Vienas iš tolimesnių sodo parengimo darbų yra jo valymas. Šį procesą reikėtų pradėti atlikti nuo piktžolių bei vienmečių augalų pašalinimo (išrovimo). Taip pat derėtų pašalinti sergančius ir apvytusius lapus nuomedžių ir krūmų, tačiau nerekomenduojama genėti šakų. Tai gali skatinti naują uglių augimą, o toks procesas šaltuoju metų laiku gali neigiamai atsiliepti augalui.

Neatsparūs svogūnėliai, tokie kaip kanų (cannus), jurginų bei gladiolių, turėtų būti iškasti iš žemės. Iškasę keletą valandų svogūnėlius padžiovinkite saulės šviesoje ir tik tada juo neškite į žiemos būveinę (garažą, sandėliuką ar rūsį).

Taip pat, jei neturite kompostavimo vietos, būtų patartina paskirti vietą ir sukonstruoti kažką panašaus į didžiulę dėžę. Tai bus nepamainoma vieta rudeninėms šiukšlėms: sugriebtų lapų ar vienmečių augalų liekanoms. Ši supuvusi medžiaga galės būti lyg traša kitų metų daržui. Tačiau nereikėtų užmiršti, jog reikėtų vengti mesti susirgusių medžių lapus ir piktžoles į šią dėže, nes ligos gali būti perduotos patreštiesiems augalams.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Sodo pjūklų būna įvairiausių formų. Rėminių pjūklų geležtė keičiama. Geležtės ilgis dažniausiai 30 cm. yra ir 40 cm. Gero plieno pjūklelis bus ilgai aštrus.

Šakoms išpjauti pjūkleliai būna be rėmelių. Kad jie pjaunant nesulinktų, dantelių kryptis tokia, kad pjūklelį reikia traukti į save. Šių pjūklelių dantys yra stambesni, geležtės ilgis 30 cm. Yra pjūklelių, užmaunamų ant koto. Vietoj rankenėlės yra vieta norimo ilgio kotui įstatyti. Tokie pjūklai labai patogūs, nes jais galima ir be kopėčių nupjauti šakas.

Gražiai sutvarkytoje aplinkoje dera ne tik augalai bei vanduo, bet ir akmenys. Jie gali būti naudojami kaip skulptūriniai ar peizažo elementai, pavyzdžiui, europietiško stiliaus sode, tvarkingoje vejoje, gražiai atrodo įdomus riedulys. Kuriant japonišką sodą ar jo fragmentą, akmenį reikia įritinti į skaldos ar smulkesnių akmenų salelę.

Japoniškas sodas:                                                            Europietiškas sodas:

RANKINIAI DIRVOŽEMIO ĮDIRBIMO ĮRANKIAI

Kastuvas

Kastuvas – pagrindinis sodininko darbo įrankis. Kastuvas naudojamas dirvai purenti, perkasti, medžiams ir krūmams sodinti, piktžolėms naikinti. Kastuvas turi būti pagamintas iš geros kokybės plieno, kampuotu, o ne apvaliu pagrindu, 20 x 15 cm plokšte, rankai patogiu kotu. Kastuvo sunkiame dirvožemyje stenkitės neperlenkti.

Kasamoji šakė

Kasamoji šakė – įrankis su 1,5 – 2 cm pločio keturiais virbais. Kasamoji šakė – būtinas sodininko darbo įrankis. Kasamosiomis šakėmis patariama naikinti daugiametes piktžoles (pavyzdžiui, paprastuosius varpučius), jas rinkti ir žemę kratyti. Jei po medžiais dirvą sukasite kasamosiomis šakėmis, beveik nesužalosite vaismedžių šaknų. Kasamosios šakės yra pagrindinis įrankis bulvėms kasti nedideliame daržo plote.

SODININKO ĮRANKIAI

Semtuvas

Semtuvas – geriausias įrankis žemei perkasti iš vienos vietos į kitą. Semtuvai būna įvairūs: su krašteliais per visą ilgį ar tik iki pusės. Semtuvais ypač patogu perkasti komposto krūvas.

Mėšlinė šakė

Mėšlinė šakė, kaip ir kasamoji šakė, turi būti pagaminta iš geros kokybės plieno, kad jos dantys neiškryptų. Mėšlinėmis šakėmis patariama perkasti komposto krūvas, dirvos paviršiuje kratyti mėšlą. Mėšlinėmis šakėmis nepatariama kasti dirvožemio, nes perkasant gali išlinkti šių šakių virbai.

Kauptukas

Kauptukas – pagrindinis sodo įrankis, kurį sodininkai naudoja nuo pavasario iki rudens. Kauptuku patariama reguliuoti dirvos drėgmę, naikinti piktžoles. Archeologų teigimu, kauptukai – tūkstantmečius naudojami sodo įrankiai, išlikę populiarūs ir plačiai naudojami iki šiol.

Grėblys

Grėbliai gali būti metaliniai arba mediniai. Metaliniu grėbliu patariama purenti ir lyginti dirvos paviršių, pašalinti ir smulkinti nedidelius žemės grumstus, išrinkti akmenis ir piktžolių šaknis. Medinis grėblys yra lengvas, juo patariama purenti lysvės paviršių bei užžerti sėjos griovelius.

Purentuvai

Purentuvai būna ilgakočiai, kai sodininkai dirba stovėdami ir trumpakočiai, kai reikia purenti dirvą prie pat augalų. Ilgakočiams purentuvams svarbu parinkti tinkamą ilgį, kad jų virbai į dirvą smigtų reikiamu kampu. Purentuvais purenami tarpueiliai po lietaus ir naikinami jaunų piktžolių daigeliai.

Kauptukai skutikai

Kauptukai skutikai nupjauna piktžoles tarpueiliuose ir supurena 1-2 cm storio dirvos paviršių. Kauptukai skutikai -velkamieji įrankiai. Šių kauptukų koto ilgis turi būti toks, kad žmogus galėtų dirbti nesusilenkęs.

Rotaciniai kauptukai

Rotaciniais kauptukais galima sulaužyti dirvos plutelę, o apvertus kita puse, purenti dirvos paviršių ir naikinti piktžoles.