Jei manote, jog šie augalai neišvaizdūs, tuomet labai klystate. Kaip ir daugėlis kitų augalų, taip ir šie, turi itin daug įvairiausių rūšių ir veislių. Galite rasti nuo aplipusių žiedais iki lyg pukų kamuolėliu atrodančių kaktusų. Kaip jau išsiaiškinome, jiems nereikia daug priežiūros. Pagrindiniai trys faktoriai, kurie lemia augalo gerbūvį yra tinkama žemė, lašelis vandens ir apšvietimas. Tai būtų lyg apibendrinta visų rūšių charakteristika, tačiau norėdami, jog augalas augtų išties sėkmingai, galite pasidomėti veislei reikiamomis sąlygomis. Informaciją galite rasti knygose bei internete. Dažniausiai jiems nereikia didelių žemės plotų (be abejo reikia atsižvelgti į augalo dydį). Įprasto aukščio kaktusai neturi itin plačios šaknų sistemos, tad jiems užtenka nedidelių vazonėlių. Tad sutaupysite ir vietos, ir tuo pačiu nereiks daug lėšų skirti būsimąjai augalėlio vietai.

Vienas didžiausių minusų yra sodinimas. Visi puikiai žinome, jog tikrai nemalonus jausmas, kuomet netyčią prisilietus spygliukai paliečia mūsų nervus. Tuomet pajaučiame skausmą ir tampame suirzę. Tačiau yra įvairiausių būdų kaip to išvengti. Kalbant apie paprastą ir netyčinį prisilietimą- norint jo išvengti, patartumėme kaktusus dėti toliau nuo kasdien naudojamų daiktų. Pavyzdžiui pasirinkus stalą- vazonėlį statykite kuo toliau nuo klaviatūros ar pelytės. Žinoma, kažkaip reikia šį nuostabų augalėlį pasodinti. Ši užduotis kiek sunkesnė, bet kaip ir visos kitos- įveikiama. Geriausias būdas kaktusą suvynioti į popierių kūgelio ar piramidės forma (taip, kad spygliai būtų už popieriaus, o šaknys kyšotų). Tokiu atveju nebus baisu prie jo prisiliesti. Kol sodinsite, galite laikyti apsuptą popieriumi, o pasodinę (kai nebereikės augalo liesti) popierių nuimti. Beje, juk vieną kartą vardan gražaus augalo turėjimo galima ir pasiaukoti.

Ar žinote šios rūšies augalų teikiamus privalumus? Visų pirma, vis plačiau ir plačiau yra naudojami maisto ir farmacijos pramonėje. Dažnai kaktusų gabalėliais pagardinami įvairūs gaivieji gėrimai. Taip pat, šie augalai yra itin prisotinti vitaminų ir vandens, tad jie yra lyg sudedamoji įvairių odą minkštinančių ir reikiamomis medžiagomis odą praturtinančių kremų dalis. Žinoma, išvardintieji pliusai nėra itin artimi kiekvienam žmogui. Tad vertėtų pakalbėti apie tokius kaktusų privalumus, kurie yra teigiami visiems. Turbūt daugėlis šio pasaulio žmonių namuose ar bent jau darbe turi kompiuterius. Kaip jau žinote, šie prietaisai skleidžia neigiamai žmogaus sveikatą veikiančius spindulius. Tad kaktusas gali būti vienas iš gelbėtojų. Būtent šis augalas puikiausiai sugeria radiaciją.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Pirmoji grupė- Pluoštinės Begonijos. Dažniausiai šios rūšies Begonijų atvaizdai yra vieni iš populiarių patalinės marginimo raštų. Grupei priskiriamos pluoštinės Begonijos nuo pačių mažiausių dydžių, tačiau gavusios geras augimo sąlygas jos gali pasiekti net dešimties pėdų aukštį.

Antroji grupė- gumbinės Begonijos. Joms priskiriamos tos gėlių rūšys, kurios turi gumbus, kuriuos reikia iškasti žiemos periodu. Kaip bebūtų keista, nors ši grupė vadinama gumbinėmis, tačiau joms priskiriamos ir pusiau gumbinės Begonijos, kurios gali išlikti žalios žiemos periodu.

Trečioji grupė- šakningosios Begonijos. Šiai grupei yra priskiriamos Begonijos, kurios turi šliaužiančias šaknis. Vienas iš išskirtiniausių jų bruožų yra šliaužianti šaknis, iš kurios pavasarį vystosi stiebeliai ir labai. Viena žinomiausių šios rūšies atstovių yra Beefsteak arba kitaip vadinama Begonia Feasti.

Ketvirtoji grupė- margosios Begonijos. Ši grupė yra išskirtinė, nes jai priklausantys augalai yra auginami vardan grožio ir išskirtinų margų lapų. Kaip bebūtų gaila, dabar margosios Begonijos yra labai sugretinamos su kitomis rūšimis ir tokiu būdu išvedami nauji hibridai bei prarandamas margųjų gėlių išskirtinumas. Žinoma yra ir geroji, išvestosios rūšys gali būti dar žavesnės. Grupė išsiskiria ir savo poreikiais: daugėliui Begonijų yra reikalingas sausas ir vėsus klimatas, o šioms priešingai- drėgnas ir šiltas.

Begonijų paplitimas

Dažniausiai Begonijos yra platinamos dviem būdais: sėklomis ir atžalomis. Šios rūšies gėlių sėklos yra daigios, smulkios ir joms išdykti prireikia dviejų arba trijų savaičių. Daugėlis žmonių mieliau renkasi įsigyti jau išaugintus daigus, nei vargti su smulkiomis gėlių sėklomis. Kalbant apie Begonijų dauginimą vegetatyviniu būdu yra galima teigti, jog norint padidinti Begonijų skaičių (jau turint vieną), daug lengviau augalą pasidauginti atžalomis. Tačiau su jau ankščiau minėtaja gumbelinių Begonijų grupe yra kiek kitaip. Jos dauginamos ne atžalomis ar sėklomis, o gumbais.

Kaip užauginti Begonijas?

Kaip jau žinome, šios gėlės yra vienmetės ir nemėgsta rudeninio arba pavasarinio šaltuko. Tad dažniausiai jas patariama sodinti paruoštoje vietoje tik orui atšilus. Tačiau neužmirškite, jog priklausomai nuo gėlės rūšies reikia parinkti ir vietą. Ne visos Begonijos mgsta vienodą saulėtumą: vienoms reikalingas visiškas saulės apšvietimas, kitos daug geriau auga šešėlyje.

Daugėlis rūšių mėgsta drėgną dirvą, tad įpatingai svarbu, jog gėlėms netektų kęsti sausros. Pasitaikius sausam ir karštam vasaros sezonui geriausiai gėles laistyti kas vieną ar dvi dienas. Tuomet jos gaus reikiamą drėgmės ir vandens kiekį.

Auginant gėlės lauke patariama jas tręšti vieną kartą per mėnesį biriomis trąšomis, o auginant namuose- skystomis trąšomis (taip pat kartą per mėnesį).

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Daugelis Aloe Vera prigimtį turinčių augalų yra pusiau tropiniai, labiausiai mėgsta šiltą klimatą, kuriame oras nesiekia minusinės temperatūros. Dažniausiai sodinamos arba aptinkamos  Afrikoje ir Pietų Amerikoje. Tačiau nesusidarykite klaidingos nuomonės. Šis augalas gali būti tiesiog nepakeičiamas ir namuose, tiesiog jam reikia ypatingai daug šviesos.  Aloe Vera auginant namuose esant palankiam vasaros orui patartina gėlę laikyti lauke. Tuomet galite sulaukti ypatingai gražių ryškiaspalvių žiedų. Kaip bebūtų keista, šių gėlių nektarą mėgsta net mažiausias paukštis- Kolibris. Jam tai vienas iš maisto šaltinių vasaros laike.

Auginimo sąlygos

Kadangi minėtasis augalas pasižymi savo sultingumu ir jį sudaro apie 95 procentai vandens, jie yra labai neatsparūs šalčiams ir minusinei temperatūrai. Jei nusprendėte auginti Aloe Vera lauke, reikėtų surasti tokią vietą, kurioje visuomet šilta, saulėta bei vietos neužstoja šešėlis. Dirvožemis turėtų būti vidutiniškai drėgnas. Žinoma, augalai išgyvena ir esant sausenėms sąlygomis, tačiau jų naudai- nestokokite vandens. Jeigu gyvenate vidutinio klimato juostoje, gėlę reikėtų laikyti netoli lango (kad ir ant palangės), kad ji gautu pakankamai šviesos.

Kaip jau žinome, augalas dabar yra ypač populiarus, todėl jo daigų ar bent jau sėklų nesunkiai turėtumėte rasti daugelyje sodininkystės prekių parduotuvėse bei kai kuriose vaistinėse. Jei nusprendėte įsigyti daigą ar jauną gėlelę, būtų pravartu visko konkrečiai išsiklausinėti apie gėlės priežiūrą parduotuvės pardavėjo. Jei galvojate apie sėklas, neužmirškite atsiversti kitos pakuotės pusės. Šioje vietoje dažniausiai galima rasti naudingos informacijos apie augalėlio daiginimą, pirmąsias priežiūros dienas bei tolesnį auginimą bei reikiamas sąlygas. Toje vietoje dažniausiai pateikiama ne apibendrinta informacija, bet konkrečiai tai augalo rūšiai reikalingas sąlygų sąrašas.

Medicininės Aloe Vera savybės

Medicininės šio augalo savybės žinomos jau nuo labai senų laikų, užuominų galima rasti net Biblijoje. Aloe Vera tepalas buvo ir yra naudojamas gydyti nudegimams, įvairiems įpjovimams ar įbrėžimams ir išbėrimas. Taip pat gėlė gerai žinoma kaip įvairiausių kosmetikos priemonių sudedamoji dalis.

Aloe Vera sultys yra lyg klampus gelis. Jis išgaunamas nulupus augalo žievelę. Kaip jau žinome, šiandieniniame pasaulyje viskas daroma kuo pigiau ir greičiau, tad pirkdami kad ir brangų preparatą, negalite būti garantuoti, jog jame yra vien naudingosios augalo sultys. Dažniausiai pramonėje augalo niekas nelupa, o tiesiog naudoja visą lapą. Tad ne prastesnį nei vaistinėse parduodamą tepalą pasigaminti galite ir patys namuose.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.

Plačiau apie šias gėles. Nereikėtų pamiršti, jog vadinamoji Kalėdų gėlė nėra vienkartinis, tačiau daugiametis augalas, tad perkant jį reikėtų būti atsakingam ir ruoštis bent kelis metus jį tinkamai prižiūrėti. Daug kas, prieš perkant nesusipažinęs su šia gėle, jai nužydėjus ją išmeta, manydami, kad ji vienkartinė. Iš tiesų, ją po nužydėjimo reikia keletą mėnesių laikyti vėsiai, tuomet jos ramybės periodas. Pavasarį reikia persodinti į gerą dirvą (tinka durpės), nugenėti, gerai palaistyti ir pernešti į šviesią bei šiltą patalpą, pradėti tręšti. Gerai prižiūrima, rudeniop puansetija pasipuoš raudonais lapais, o artėjant žiemai gėlė ir vėl pražys.

Aprašymas. Puansetija – tai puošnioji karpažolė arba Kalėdų gėlė (žvaigždė), kurios lotyniškas pavadinimas Euphoria pulcherrima. Jos gana lepios gėlės. Iš jų galima formuoti gražius medelius, tik reikalingas reguliarus karpymas. Tai darant reikia būtie atsargiems, kadangi šių gėlių syvai yra nuodingi ir gali labai smarkiai sudirginti odą. Tiesa, dar vienas jos ypatybė, šįkart teigiama, – ne tik aplinkos papuošimas, bet ir jos valymas – puansetija tiesiog susiurbia kenksmingas chemines medžiagas. Be to, gerina nuotaiką, kraujotaką, aktyvina širdies veiklą. Priklausanti karpažolinių šeimai, puansetija yra kilusi iš Meksikos. Natūraliai ten ir auga. Dar natūralioje aplinkoje aptinkamos Floridoje bei Gvatemaloje. Įdomu tai, jog šios gėlės nebūtinai turi būti baltos, kaip mes esame įpratę matyti, paplitusios ir kitų spalvų gėlės – baltos, rausvos ar net ryškiai rožinės. Tačiau mūsuose populiariausios raudonos, kadangi raudona – tai Kalėdų spalva. Per didžiąsias metų šventes jomis puošiamos net bažnyčios, taip pat biurai, parduotuvės ir namai. Apie šią gėlę net sklando legendos. Ir žinoma jau nuo senų laikų – iš šios gėlės raudonus dažus išgaudavo bei naudodavo mažinti karščiavimą jau senieji actekai, tik šią gėlę anuomet vadindavo Cuetlaxochitl. Puansetija puikiai tinka pasipuošti per Kalėdas dar ir dėl to, kad ji žydi nuo lapkričio iki vasario. O raudonais lapais gali pradėti džiuginti artėjant rudeniui.

Priežiūra. Puansetijos labai mėgsta durpes, tad pavasariop jas reikia persodinti būtent į tokį substratą. Žemė visą laiką turėtų būti drėgna (išskyrus ramybės periodu), bet perlaistyti ar permerkti nevalia. Turi būti ir geras drenažas, kad vanduo puikiai susigertų. Vis dėlto itin derlinga dirva netinka, neturėtų ji būti ir pernelyg lengva, geriausia – purios ir vandeniui laidžios durpės. Jei žemė bus pernelyg derlinga, puansetijos suvešės, tačiau mažai žydės. Šios gėlės mėgsta šviesą ir šilumą (išskyrus ramybės periodu), bet laikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose ant palangės jų nevalia. Joms tinka rami, šilta ir šviesi vieta, kurios neužpūstų vėjai. Jei ne ramybės periodu ji negaus pakankamai šviesos ir šilumos, šakos ims svirti, pradės mesti lapus. Beje, gėlė nemėgsta didelių temperatūros svyravimų. Puansetijas reikia laistyti šiltu vandeniu. Taip pat pasirūpinkite, kad oras būtų drėgnas. Nors gėlė ir mėgsta drėgmę, tačiau, jei drėgmės per daug, ima pūti šaknys, krenta lapai, gėlė greitai gali žūti. Kita svarbi priežiūros detalė – tręšimas. Tręšti reikia pradėti nuo pavasario, nuo kovo mėnesio, o baigti – lapkričio mėnesį. Šios gėlės tręšiamos kompleksinėmis ir kalio salietros trąšomis.

     Jei dar neauginate azalijos, tai pirmiausia išsirinkite tokią, kokia geriausiai tiks klimatui bei gyvenamajai vietai. Išsirinkite tinkamą vazoną. Svarbiausia, kad jame puikiai tilptų šaknys, joms dar liktų vietos. Indas būtinai turėtų būti su skylutėmis dugne, kad būtų geras drenažas. Naudokite tik gerą ir kokybišką gruntą. Amerikos azalijų asociacija rekomenduoja naudoti sumaišytą gruntą: penkiasdešimt procentų dėkite minkšto dirvožemio (durpių ar durpių ir smėlio) ir penkiasdešimt procentų geros pušų žievės. Azalijos mėgsta gerą drenažą, visą laiką drėgną dirvą, tačiau visiškai neaugs ir sumenks ten, kur vandens per daug, jis užsistovėjęs, permerkęs šaknis. Jei drėgmės pernelyg daug, šaknys gali ir supūti.

     Persodinimas. Jei nusipirkote naują azaliją, iš laikinojo vazono ją būtina persodinti į pastovųjį. Iš indo išimkite atsargiai, nepažeidę šaknų. Tuomet paprastai persodinkite į kitą indą. Iki pat viršaus neužpilkite stiebo. Tiesa, labai svarbu išėmus iš laikinojo indo išskaidyti šaknis, kad jos nebūtų susisukusios į gniužulą. Taip pat labai svarbu parinkti tinkamo dydžio vazoną, kad šaknims būtų daug vietos.

     Laistymas ir laikymas. Azaliją palaistykite persodinimo dieną, tuomet kitą dieną po persodinimo ir po to dar mažiausiai kartą per savaitę liekite kelias savaites. Laikyti azalijas reikia tokioje vietoje, kur saulė maišytųsi su šešėliu. Jei laikysite pačioje saulėje, gėlė trumpiau žydės, o ir stiebai bus trumpesni.

     Tręšimas. Azalijas patartina tręšti kas mėnesį per visą rudenį. Naudokite trąšas, kuriose gausu fosforo, bet mažai azoto – tokios trąšos sustiprins šaknų ir pumpurų augimą. Netręškite žiemą.

     Tikrinkite šaknis. Kas šešis mėnesius išimkite azaliją iš augimo indo su šaknimis ir kruopščiai apžiūrėkite. Jei šaknys susisukusios į gniužulą, teks ieškoti didesnio indo ir į jį persodinti, kad šaknims būtų daugiau vietos. Prieš persodinant į naują indą, reikėtų nukirpti susisukusias į gniužulą šaknis.

     Rododendras – Kalėdinė Cheer Kurume azalija (‚Christmas Cheer’( Kurume Hybrid)). Tai hibridas, išvestas iš Japonijos kalnuose augančių azalijų. Tai visžaliai krūmai, pradedantys žydėti ankstyvą pavasarį. Šie augalai auga gana lėtai, tačiau plačiai išsikeroja. Šios azalijos turi būti daliniame šešėlyje. Mėgsta itin organinę, šiek tiek rūgštinę dirvą. Privalo būti geras grunto drenažas, taip pat – nuolatinė drėgmė. Bet vanduo negali permerkti šaknų, nes tuomet jos supus. Sodinti šiuos augalus reikia negiliai. Nepamirškite naudoti mulčios. Puikiai ištveria žiemos šalčius, vasaros karščius, beje, šalčiai visai reikalingi, nes tuomet pradeda greičiau augti. Kurume hibridinės azalijos atrodo įspūdingai, kuomet jų prisodinta labai daug, masiškai. Juos puikiai tinka sodinti gerai matomose vietose (pirmame plane), iš jų formuojamos ir gyvatvorės. Tai puikus pasirinkimas ir bonsų medeliams.

Tėvynė: Kolumbija

Tai augalas švelniais žvaigždės formos žiedais. Ilgi tiesūs žiedynkočiai baigiasi maloniai kvepiančiais kreminės ar baltos spalvos žiedais. Yra tiek narcizų, tiek ir meilenių giminaitis. Tamsiai žali lapai gražūs visus metus ir puošia grakštuolį net tada, kai šis nežydi. Pražysta 1-2 kartus per metus.

Tinka šviesi, kovo-rugsėjo mėnesiais nuo vidurdienio saulės apsaugota vieta. Nuo spalio iki vasario kuo šviesesnė vieta.

Purškiama dažnai vasarą per karščius , žiemą šiltoje sauso oro patalpoje (daugiau kaip 18 C) rečiau, švariu šiltu (37-39 C) vandeniu, tiek, kad augalas iki sutemų spėtų išdžiūti. Vėsioje patalpoje (žemiau nei 18 C) neverta purkšti, nes vanduo ilgam liks ant lapų ir skatins ligų atsiradimą.

Patinka aukšta, mažiausiai 22 C temperatūra visus metus. Vasarą kambarinę gėlę laistykite vidutiniškai, ramybės periodu (1-1,5 mėnesio po žydėjimo) ir iškarto po persodinimo retai. Tręškite žydinčių kambarinių gėlių trąšomis nuo gegužės iki rugsėjo 2 kartus per mėnesį. Substratas – lengvai rūgštus.

Jaunus augalus persodinti reikės kiekvieną pavasarį, senesnius kas 2-3 metus. Tinkamiausias laikas persodinti yra praėjus maždaug šešioms savaitėms po žydėjimo. Dauginama – svogūnėliais.

Peržydėjusiam augalui leiskite pailsėti (tuomet geriau žydės) – sumažinkite laistymą tiek, kad nebeaugtų nauji lapai, bet senieji nedžiūtų. Sauso oro patalpoje dažnai apipurškite lapus.

Karpažoliniai (Euphorbiaceae)

Tėvynė: atogrąžų ir Pietų Afrika, nuo Indijos rytinės dalies iki Indonezijos.

Šis „belapis“ augalas keistas tiek savo išvaizdos, tiek botanikos požiūriu. Beveik visus metus jo žalios šakos yra plikos, mikroskopiniai lapai atsiranda tik pavasarį ir išbūna labai trumpą laiką. Augalas gali augti ir be jų, nes žali ritinio formos stiebai patys gali vykdyti fotosintezę, kitaip tariant, būtent jie gamina augalui maisto medžiagas. Ilgą laiką (daug savaičių) gali augti nelaistytas.

Patinka saulėta vieta, ištveria tiesioginius saulės spndulius.

Pasibaigus šalnoms galima išnešti į lauką, prieš tai palaipsniui pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių.

Žiemą laikykite 15-18 C temperatūroje, augalas ištveria ir šiltesnes patalpas. Žiemą laistykite retai, vasarą vidutiniškai. Tręškite silpnu kaktusų trąšų tirpalu kartą per mėnesi nuo gegužės iki rugsėjo. Substratas – žemė kaktusams. Persodinti reikėtų kas 2-3 metus. Augalas dauginamas šakų auginiais.

Ypač gerai ištveria sausą žemę, tačiau yra jautrus perlaistymui.

Būkite atsargūs, pieniškos augalo sultys labai nuodingos!

Agaviniai (Agavaceae) Tėvyne: Madagaskaras.

Priešingai nei dauguma dracenų, turinčių vieną kamieną, ši jų turi daug ir yra vešlus atogrąžų augalas. Krūmelio stiebai tiesūs, šakos tvirtos ir lanksčios. Tamsiai žali tvirti lapai turi kremines, baltas ar gelsvas dėmeles. Dekoratyvūs ir mažai priežiūros reikalaujantis augalas, retai puolamas kenkėtų.

Tinka šviesi, kovo-rugsėjo mėnesiais nuo vidurdienio saulės apsaugota vieta. Nuo spalio iki vasario kuo šviesesnė vieta.

Pasibaigus šalnoms galima išnešti į lauką, prieš tai palaipsniui pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių.

Purškiama dažnai vasarą per karščius , žiemą šiltoje sauso oro patalpoje (daugiau kaip 18 C) rečiau, švariu šiltu (37-39 C) vandeniu, tiek, kad augalas iki sutemų spėtų išdžiūti. Vėsioje patalpoje (žemiau nei 18 C) neverta purkšti, nes vanduo ilgam liks ant lapų ir skatins ligų atsiradimą.

Žiemą laikyti 18-22 C (mažiausiai 16 C)  temperatūroje. Žiemą laistyti saikingai, vasarą vidutiniškai. Tręšti lapinių kambarinių augalų trąšomis nuo kovo iki rugsėjo 2 kartus per mėnesį, nuo spalio iki vasario pabaigos kartą per mėnesį. Substratas – lengvai rūgštus. Persodinti reikėtų jaunus augalus kiekvieną pavasarį, senesnius kas 2-3 metus. Dauginti – krūmo dalijimo būdu, stiebų ųgliais.

Prireikus galite nukirpti ilgąsias šakas.

Jautrus pernelyg stipriam trąšų tirpalui – nuo jo ruduoja lapai.

Storlapiniai (Crassulaceae) Tėvynė: Meksika

Mažas šauniai apvalus sukulentas yra gražios ryškiai žalios spalvos. Skrotele augantys lapai padengti tankiais šereliais. Reikalauja mažai priežiūros ir mėgsta sausrą. Nieko nenutiks, jei kuriam laikui užmiršite. Gerai ištveria sausą orą.

Patinka saulėta vieta, ištveria tiesioginius saulės spndulius.

Tinka šviesi, kovo-rugsėjo mėnesiais nuo vidurdienio saulės apsaugota vieta. Nuo spalio iki vasario kuo šviesesnė vieta.

Pasibaigus šalnoms galima išnešti į lauką, prieš tai palaipsniui pripratinus prie tiesioginių saulės spindulių.

Temperatūra žiemą 8-12 C (ne aukščiau kaip 16 C). Laistyti žiemą saikingai, vasarą vidutiniškai. Tręšti galima su silpnu kaktusų trąšų tirpalu nuo gegužės iki rugsėjo kartą per mėnesį.

Tinkamiausias substratas – žemė kaktusams. Persodinkite kiekvieną pavasarį. Dauginamas lapų auginiais ir šoninėmis atšakomis.

Laistydami nešlapinkite lapų – gali pradėti pūti.