Kaip braškes pasodinti?

Geriausia braškes sodinti lysvelėmis, o jose daigus išdėstyti eilutėmis. Būtų nuostabu, jei pasodinti krūmeliai turėtų vietos plėstis, nes prasidedant šiltajam sezonui, jie išleidžia gana didelius lapus, kuriems reikia vietos. Jei lapai turės grumtis dėl vietos, nukentės žiedų, o taip pat ir pačių uogų, kokybė. Augalams reikalinga saulės šviesa, tad parinktoji vieta neturėtų būti šešėlyje. Kalbant apie drėgmę- apei tai reikėtų taipogi gana gerai pamąstyti, nes didelė drėgmė gali skątinti pačio augalo šaknų puvimą bei uogų gedimą ir puvimą. Sausa dirva nėra braškių draugė, tad pasirūpinkite vandeniu. Labiausiai tiktų vieta, kurioje emė yra laidi. Tokiu būdu palaisčius vanduo skverbsis gilyn į žemę, o krūmeliai pasisavins reikiamą vandens kiekį jam prabėgant. Esant sausrai gali pablogėti derliaus kokybė ir sumažėti jo kiekis.

Kaip apsaugoti nuo ligų?

Ar esate pastebėję, jog braškių labai dėmėti arba nusėti mažų baltų vabalėlių? Tai ne šiaip maži vabaliukai, kuriems braškių krūmelis yra tik buveinė. Jie gadina braškių lapus, apkrečia įvairiomis ligomis. Šiuos vabalėlius ar buseles pavadinti kenkėjais būtų išties teisinga. Kitas rūpimas dalykas yra kaip apsaugoti savo augalus? Atsakymas labai paprastas- arba chemiškai, arba buitiškai. Jei neturite nieko prieš prieš įvairius pesticidus ir cheminius preparatus- geriausia išeitis būtų nueiti į sodo prekių parduotuvę ir pasitarus su kasininku ar salės darbuotoju, kuris preparatas ligai ar kenkėjams naikinti bus tinkamiausias konkrečiu Jūsų atveju. Tačiau jei žavitės natūralumu, galite į pagalbą pasitelkti česnakus. Šiuos augalus pasodinę šalimais braškių krūmelių, būsite maždaug aštuonesdešimčia procentų garantuoti, jog neįsiveis kenkėjai. Tik yra vienas minusas- česnakai neapsaugo nuo virusų, tad išlieka šiokia tokia augalėlių susirgimo tikimybė. Antrasis natūralus būdas yra mulčiavimas, kuriam geriausiai tinka pjuvenos arba medžio žievės gabalėliai. Jų pagalba užtikrinsite žemės drėgmę bei neleisite krūmelių užgožti piktžolėms. Taip pat, padengus žemės paviršių vienu iš minėtų paviršių, mažesnė ir pačių uogų gedimo tikimybė. Užaugusios uogos nokdamos nesilies prie drėgnos žemės, o gražiai gulės ant kito sauso ir malonaus paviršiaus.

Braškės užaugo, o ką su jomis daryti?

Pirmiausia reikėtų derlių nurinkti ir pasirūpinti tolesne krūmelių gerove. O uogų panaudojimo galimybių yra itin įvairių. Dažniausiai namų šeimininkės iš jų verda uogienes, valgo su pienu arba kepa įvairius pyragus ir pyragaičius. Vienas visai neseniai sugalvotas ir itin puikus būdas, kaip pailginti braškių vartojimo laiką, yra jų užšaldymas. Jei uogas šaldydami užpilsite cukrumi, didelė galimybė, kad atšaldžius jos bus ne itin skanios. Geriausia yra braškes sumalti ar kaipnors kitaip sutraiškyti ir tuomet sudėjus į indelius patalpinti šaldytuvo kameroje.

Straipsnis iš anglų kalbos.

Kaip parengti dirvą braškėms? Gera braškių savybė ta, kad jas galima auginti įvairioje dirvoje. Tačiau, jei norite, kad augtų dar geriau ir vestų puikius vaisius, sodinkite į vos vos rūgštesnę dirvą, lengvą priemolį arba priesmėlį. Vis dėlto dirvą bei vietą braškėms derėtų rinktis atsargiai ir apdairiai, kadangi vienoje vietoje jos auga net keletą metų. Prieš sodinimą reikia išnaikinti visas dirvoje esančias piktžoles, jų šaknis, dirvą gerai patręšti. Kaip trąšai labiausiai tinka perpuvusios durpės, mėšlas, kompostas, humusas, kalio chloridas ar superfosfatas. Po dirvos „išvalymo“ ant žemių uždėkite norimų trąšų ir tik tuomet gana giliai perkaskite, kad trąšos pasiektų ir gilesnius sluoksnius. Jei dirva labai didelė – suarkite. Iki braškių sodinimo dar teks keletą kartų patręšti ir perkasti. Paskutinį kartą tai daryti reikia likus bent dviem savaitėm iki sodinimo.

Braškių sodinimas. Braškes geriausia sodinti nuo rugpjūčio iki rugsėjo arba net ankstyvą pavasarį, kai tik nuo ištirpusio sniego pradžiūva žemė, tačiau galima jau ir liepos mėnesį, ypač, jei turite daug daigų. Mat kuo anksčiau pasodinta braškė, tuo didesnio derliaus galima tikėtis kitais metais. Jei braškes sodinsite vėliau, rugpjūtį ar rugsėjį, žiemai reikia labai gerai apdengti, kad nenušaltų. Sodinti galima tik sveikus daigus. Po metų juos bus galima pasidauginti patiems ir pasisodinti daugiau braškių. Jei įsigijote labai gerų veislinių braškių, jas reikia prižiūrėti kruopščiau – laistyti, storai mulčiuoti. Jei braškės sodinamos eilėmis, tarpus tarp eilių reikėtų palikti 60-70 cm, o eilėje tarp braškių – 20 cm. Braškes galima sodinti ir juostiniu būdu. Tokie būdai tinka neužmirkstančiose dirvose. Jei dirva vis dėlto užmirksta, reikia daryti lysves. Prieš sodinant ilgesnes ūglių šaknis galima pakirpti, kad, pasodinus į dirvą, neužsiriestų. Palietus daigus iškart reikia palaistyti, o jei oras sausas, laistyti reikėtų dar iki trijų kartų. Jei norite išlaikyti drėgmę, mulčiuokite puvenomis arba durpėmis.

Tolimesnė priežiūra. Per vegetaciją braškes reikia purenti, ravėti bei, jei ypatinga sausra, laistyti. Purenti dar reikia ir rudenį. Pavasario darbai. Iš braškių išgrėbti „svetimkūnius“, nukritusius ne tik medžių, bet ir pačių braškių lapus. Jei prieš žydėjimą dar numatomos šalnos, braškes geriausia apdengti šiaudais. Jei nenorite, kad uogos susipurvintų žemėse, ant dirvos paviršiaus po žiedais taip pat paklokite šiaudų ar kitos medžiagos. Anksti pavasarį patartina, bet nebūtina, patręšti azoto trąšomis. Tomis pačiomis tręšiama ir nuėmus derlių. Bet, jei azoto pernelyg daug, gali net sumažėti derlius, tad nepersistenkite. Azotu dažniausiai tręšiama pirmais ir antrais metais. Po to galima pradėti tręšti ir kalio-magnio sulfatu arba kalio chloridu ir superfosfatu. Jei prieš žydėjimą, pavasarį, prieš vegetaciją, drėgmės mažai, būtina palieti. Rudens darbai. Vos nuėmus derlių, reikia nuimti ir sudeginti senus lapus. Po to patręšti rudenį galimomis tręšti trąšomis ir palaistyti, kad iki žiemos ataugtų vešli lapija.

Uogos kūgio formos, pereinančios į širdišką formą, stambios ir labai stambios, nelinkusios smulkėti. Vidutinė uogos masė pirmojo skynimo metu 16,5 gramo. Palyginimui: Kama ir Senga Sengana – 13,4 g, Elsanta – 16,6 g, o Venta – 18,0 g. Masinio derėjimo metu (trečiasis skynimas) vidutinė vienos uogos masė 11,8 g. Palyginimui, Senga Sengana veislės uogos sveria 7,3, Kama 8,9, Elsanta 12,2, Venta 13,7 g. Uogos gražios, blizgančios, nuo ryškiai raudonos iki tamsiai raudonos spalvos. Uogų paviršius vienodo intensyvumo. Minkštimas šviesiai raudonas, sultingas, aromatingas, gero skonio. Uogos gana tvirtos, transportabilios.

LSD institute atlikti tyrimai parodė, kad Honeoye braškės pirmaisiais derėjimo metais, palyginti su daugeliu žinomų veislių, išaugino mažesnį derlių. Tačiau iki antrųjų derėjimo metų šios veislės braškynas sutankėjo ir derlingumu atsiliko tik nuo Dukat veislės braškių. Derlingumui padidinti šios veislės braškes patartina auginti kiliminiu būdu, leidžiant įsišaknyti daugiau skrotelių. Pagal bendrą dvejų metų derlių ši veislė aiškiai derlingesnė už ankstyvąją Kamą ir šiek tiek derlingesnė už daugelį kitų bandyme tirtų veislių, išskyrus Dukat. Tačiau lenkų mokslininkų duomenimis, lengvose dirvose ši veislė derlingumu atsiliko nuo Kama ir Kent veislių.

Buvo įvertintas įvairių veislių braškių auginimo ekonominis efektyvumas. Skaičiuojant atsižvelgta į tai, kokia dalis uogų nuskinta iki masinio Senga Sengana (tai dabar dažniausiai Lietuvoje auginama braškių veislė) derėjimo, kai braškės būna brangesnės. Ir kokia dalis uogų sunoksta, kai Senga Sengana dera labiausiai, t.y. kai uogos būna pačios pigiausios. Be to, kiekvienu laikotarpiu buvo įvertinta, kokia dalis uogų yra didelių ir labai didelių ir kokia – vidutinių. 1997-1998 m. vidutinės uogų kainos buvo tokios: iki Senga Sengana masinio derėjimo dideles ir labai dideles uogas buvo galima parduoti už 6 Lt/kg, vidutines – už 3 Lt/kg. Laikotarpiu, kai masiškai dera Senga Sengana, didelės uogos parduotos už 4 Lt/kg, o vidutinės – už 2,5 Lt/kg. Panašios kainos buvo ir pernai, tačiau 2002 m. braškės buvo daug pigesnės.

Didžiausią dalį uogų iki vėlyvųjų veislių masinio skynimo sunokino Kama braškės (64,4 proc.), po to seka Venta, Honeoye ir Dukat.

Įvertinus derliaus vertę, priklausomai nuo skynimo laiko ir uogų dydžio, išsiskyrė Dukat, po to – Venta ir Honeoye braškės. Kitų veislių derliaus vertė buvo mažesnė, nes augo mažesnės uogos arba buvo vėlyvesnės, arba mažiau derlingos.

Galutinis ekonominis įvertinimas rodo, kad Dukat, Venta ir Honeoye braškių auginimas buvo pelningiausias. Šių veislių braškių pelningumas aiškiai viršija Elsanta ir ypač Kama bei Senga Sengana braškių pelningumą. Tačiau ekonominis įvertinimas atliktas, atsižvelgiant į derlingumą, sunokimo laiką ir uogų masę atskirais laikotarpiais ir visai neatsižvelgta į uogų prekinę išvaizdą. Įvertinant tai, kad Honeoye braškių uogos yra labai gražios, blizgančios, tvirtos, jos prekybos vietose atrodo daug geriau ir yra paklausesnės negu Venta ar Dukat veislių uogos. Gera Honeoye uogų prekinė išvaizda ir nulėmė, kad ši veislė pradėjo labai plisti šalies versliniuose braškynuose.

Vertinant Honeoye veislės braškynų derėjimo pastovumą, paaiškėjo, kad šios veislės braškės, esant besniegei žiemai, šiek tiek daugiau pašąla negu Dukat, Venta ir Senga Sengana braškės, tačiau jos daug atsparesnės negu Elsanta braškės. Honeoye kereliai vidutiniškai jautrūs pašaknio ligoms, be to, kaip ir Elsanta kereliuose, plinta erkės.

Dėl geros prekinės uogų išvaizdos ir ankstyvoko uogų nokimo šių veislių braškes galima auginti ir po priedangomis.

Lenkijoje, Žemutinėje Silezijoje, 1999-2001 m. buvo tirta neausto polipropileno priedangų įtaka Honeoye, Kent ir Elsanta braškių sunokimui ir uogų kainoms. Nustatyta, kad po priedangomis derlius nepadidėja, tačiau daugiau uogų sunoksta tuo metu, kai uogos būna brangesnės. Vidutinis Honeoye veislės braškių derlingumas, nepriklausomai nuo priedangų, buvo 3 proc. didesnis negu Elsanta ir 10 proc. mažesnis negu Kent braškių. Brangiausiai parduotos buvo Honeoye veislės braškės.

Aukštesnę uogų kainą nulėmė ankstyvesnis uogų sunokimas ne tik dėl to, kad veislė Honeoye yra ankstyvesnė už Kent ir Elsanta, bet ir dėl sunkios (30 g/m2) neausto polipropileno priedangos įtakos. Vroclavo sąlygomis iš tirtų veislių po priedangomis ekonomiškai geriausiai apsimokėjo auginti Honeoye veislės braškes.

Praėjusį pavasarį Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute atlikti tyrimai polietileniniame nešildomame šiltnamyje su „frigo“ (šaldytais) daigais, pasodintais durpių maišuose ant atramų, parodė, kad už Honeoye veislės braškes, taikant šią technologiją, Elsanta, Kent ir Elkat veislės yra derlingesnės. Tačiau Honeoye veislės uogos šiltnamyje sunoksta 4-5 dienomis anksčiau už minėtų veislių uogas ir didesnį jų kiekį galima parduoti brangiau. Be to, šiltnamyje veisiant „frigo“ daigais, šios veislės uogos būna gražios ir didelės, net ir derėjimo pabaigoje. Įvertinus tyrimų duomenis ir atsižvelgus į gamybinį patyrimą versliniuose braškynuose, galima teigti, kad dėl pakankamai gero derliaus, ankstyvo uogų sunokimo, labai geros uogų prekinės išvaizdos Honeoye veislės braškes galima plačiau auginti ankstyvajam derliui lauke, ypač naudojant įvairias priedangas uogų nokimui paankstinti.

Lapai pjaunami iš karto po derliaus, bet ne vėliau kaip liepos viduryje, maždaug 5 cm virš ragelių.

Braškynai paprastai atnaujinami kas 3-5 metai, bet jeigu braškės auga juodoje plėvelėje, augalus reikia keisti dažniau, nes jie greičiau pasensta. Patiesus plėvelę, pirmaisiais, o kartais ir antraisiais metais braškės dera gausiai, o paskui derlius staiga sumažėja. Tai ženklas, kad reikia sodinti naują braškyną.
Išravėtos ir palaistytos braškės patręšiamos kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis su mažai azoto, bet daug fosforo ir kalio.