Ajeras yra daugiametis maloniai kvepiantis žolinis augalas. Jo šakniastiebis balsvas, beveik visas vienodo storio. Prie pat vandens augančių ajerų šakniastiebiai būna stambesni. Lapai ilgi, blizgantys. Augalas žydi birželio-liepos mėn. Ajero žiedai – žalios burbulės, augančios tarsi iš lapo šono.

Rudenį ir pavasarį kasami ajero šakniastiebiai vaistinei žaliavai. Jie nuplaunami, nupjaustomos pridėtinės smulkios šaknys, o stambesnės perskeliamos išilgai ir susmulkinamos 5-10 cm gabalėliais, kad greičiau sudžiūtų. Šakniastiebiai vytinami paskleisti plonu sluoksniu (2-5 cm) keletą dienų palėpėje. Baigiami džiovinti džiovykloje ne aukštesnėje kaip +35-40°C temperatūroje. Džiovinti šakniastiebiai yra higroskopiški, todėl juos reikia gerai įpakuoti. Tinkamai paruošta žaliava – tai lengvi, pailgi, šviesiai gelsvos arba baltos spalvos gabaliukai, kurie lenkiami lengvai lūžta. Vartoti galima 2 metus.

Šakniastiebiuose yra eterinio aliejaus, glikozido akorino, alkaloido kalamino, krakmolo, vitamino C, tanidų, mineralinių medžiagų, kartumynų, dervų, fitoncidų ir t.t.

Šakniastiebiai ir iš jų paruošti preparatai gerina apetitą, virškinamųjų sulčių sekreciją, atpalaiduoja spazmus, padeda išsiskirti tulžiai bei šlapimui. Tinka vartoti sergant gastritu (sumažėjusio rūgštingumo), skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

Iš ajero šakniastiebių ruošiami milteliai, užpilas ir nuoviras. Nuovirui reikia 2 valgomųjų šaukštų (10 g) susmulkintos žaliavos, kuri emaliuotame inde užplikoma stikline vandens ir kaitinama verdančio vandens vonelėje 30 min. Aušinama 10 min. kambario temperatūroje, perkošiama ir išspaudžiama. į gautą nuovirą įpilama tiek virinto vandens kad būtų 200 ml. Šiltas nuoviras geriamas 30 min. prieš valgį po 1/4 stiklinės 3 kartus per dieną. Jį laikyti vėsioje vietoje galima 2 paras. Ajero šakniastiebiai yra sudedamoji dalis mišinių ir preparatų (vikalino, vikairo, roterio), gydančių skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas bei hiperacidinį gastritą. Reikia gerti po 1-2 tabletes 3 kartus per dieną po valgio su 1/2 stiklinės šilto vandens.

Ajero eterinis aliejus įeina į sudėtį preparato Olimetin, gydančio tulžies pūslės bei inkstų akmenligę ir vartojamo profilaktiškai.

Uždegimus slopinančios, antiseptinės ir skausmą mažinančios ajero savybės taikomos gingivitui, liežuvio uždegimui, parodontozei ir kitiems burnos uždegimams gydyti. (Skalavimui imamas 1 valgomasis šaukštas žaliavos stiklinei vandens.) Gydomajai voniai nuoviras ruošiamas iš 200 g žaliavos. Jis supilamas į vonią, kurioje vandens temperatūra +36-37°C. Procedūros trukmė – 12-15 minučių.

Ajero šaknų nuoviru stiprinami plaukai (1 dalis žaliavos ir 20 dalių vandens). Šviežiu nuoviru plaunami plaukai arba įtrinamą plaukuotoji galvos oda. Nuo ajerų plaukai šviesėja, blizga, išnyksta pleiskanos, stiprėja plaukų šaknelės. Jų nereikėtų vartoti, jei oda sausa. Ajerų nuoviras su kitais vaistiniais augalais (varnalėšomis, dilgėlių šaknimis, ramunėlių žiedais ir kt.) stiprina plaukų šakneles. Smulkiai sumaltais šakniastiebių milteliais valomi dantys. Jie stiprina gleivinę, dantenas, balso stygas, šalina blogą burnos kvapą. Milteliais apibarstomos žaizdos ir opos.

Ajero šakniastiebiai įeina į sudėtį mišinių, varančių tulžį (ajero šakniastiebių, medetkos žiedų ir sukatžolės žolės po vieną dalį, trispalvės našlaitės žolės ir beržo lapų po tris dalis), didinančių skrandžio rūgštingumą (ajero šakniastiebių, pipirmėtės ir trilapio pupalaiškio lapų, šermukšnio vaisių po lygiai). Jei pučia vidurius ir kamuoja spazmai, galima dėti šildomuosius ajero šakniastiebių, geltonojo barkūno žolės, pipirmėtės lapų ir ramunėlių žolės lygiomis dalimis mišinio kompresus.

Daugiametis, 15—50 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai laneetiški, 15 cm ilgio ir 3 — 5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Vaisius — tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Žydi gegužės mėn., dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius. Retas. Vaistams vartojami lapai. Jie pjaunami gegužės mėn. Lapuose yra 42—524 mg% askorbino rūgšties, 0,07% eterinio aliejaus, cukraus, gleivių, organinių rūgščių, mineralinių ir kitų medžiagų. Vartojama vaistams, kaip daržovė ir prieskonis.
Meškinis česnakas yra saugomas augalas, jo negalima naikinti ir žaloti.

Geum rivale L.

Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu.
Žydi gegužės—birželio mėn.
Auga apydrėgnėse ir drėgnose pievose, krūmuose, miškuose, šaltiniuotose vietose. Dažna. Vaistinei žaliavai vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba anksti pavasarį.
Šakniastiebiuose yra rauginių, mineralinių, dažinių medžiagų, eterinio aliejaus, organinių rūgščių. Augalas medingas, rauginis, prieskoninis.

Geum urbanum L.

Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn.
Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose. Paplitusi daugelyje rajonų.
Vaistinei žaliavai vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį. Nuplaunami šaltame vandenyje ir džiovinami.
Šakniastiebiuose yra iki 30% rauginių medžiagų, galinės, chlorogeno ir kavos rūgščių, taip pat eterinio aliejaus, glikozidų, dervų, cukraus, dažinių ir mineralinių medžiagų.
Augalas rauginis, šakniastiebiai kartais vartojami kaip prieskonis.

Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai — žydėjimo pradžioje.
Lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, pro-toanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų.
Augalas dekoratyvus, nuodingas.

Pietinė stumbražolė — H. australis (Sehrad.) R. et Sch. Daugiametis, retakeris, su labai trumpais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plonas, liaunas. Lapai 3—4 mm pločio, viršutiniai be lapalakščio. Žiedynas — piramidiška arba vienašalė šluotelė. Varputės rusvos, sidabriškos.
Žydi gegužės mėn. Dauginasi sėklomis. Auga miškuose, kirtimuose sausose vietose. Retoka, šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje neauga. Kvapioji stumbražolė — H. odorata (L.) Wahlnb. Daugiametis, 15—70 cm aukščio, su ilgais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plikas. Vaisingųjų ūglių viršutinis lapas su ilga makštimi ir siaurai lancetišku, iki 3 cm ilgio lapalakščiu. Varputės stambokos, trižiedės. Žydi gegužės—birželio mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga drėgnose pievose, krūmuose, išretintuose miškuose. Gana reta.
Vaistinei žaliavai vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Lapuose yra daugiau kaip 1%, o šluotelėse — 0,2% askorbino rūgšties; visoje žaliavoje yra kumarinų, taip pat kumaro, ferulo ir melilotinės rūgščių, mangano ir kitų medžiagų.
Kaip prieskonis vartojama gėrimams aromatizuoti. Natūraliai augančių stumbražolių rinkti nepatartina. Jas reikia auginti soduose. Auginti geriausia tinka pietinė stumbražolė.

Daugiametis, 12— 20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas, su vienu menturiu (iš 4—6 lapų). Lapai nusmailėjusia viršūne, pliki, 5—10 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedas viršūnėje. Apyžiedžio lapeliai 8, gelsvai žali. Vaisius — melsvai juoda uoga. Sėklos pusiau rutuliškos, rudos. Žydi gegužės-birželio mėn.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažnas visuose rajonuose. Vaistinė žaliava yra žolė, nupjauta augalams žydint, ir uogos, surinktos visiškai prinokusios. Šaknyse, žolėje ir uogose yra saponino paristifino, glikozido paridino, be to, šaknyse dar yra alkaloidų, steroidinių saponinų, mineralinių medžiagų. Augalas nuodingas, ypač šakniastiebiai ir uogos. Nektaras nuodingas bitėms.

Daugiametis, 50—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas šiek tiek suplotas, pilnaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai kalavijiški, iki 2—3 cm pločio. Žiedai stambūs, po 3—8 stiebo ir jo šakų viršūnėse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — tribriaunė, trilizdė dėžutė. Sėklos kampuotos arba rutuliškos, kiek suplotos. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie kasami rudenį arba pavasarį.
Žaliavoje yra glikozido iridino, violaksantino, eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių (obuolių, gintaro, fumarinės, chino ir kt.), krakmolo, cukraus.
Augalas dekoratyvus. Šakniastiebiai nuodingi žmonėms ir naminiams gyvuliams.

Daugiametis žolinis augalas. Stiebas 10—30 cm ilgio, šliaužiantis, plaukuotas, kylančia viršūne. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantyti, plaukuoti. Žiedynai lapų pažastyse susitelkę į kekes, kartais pavieniai. Vainiklapiai mėlyni, kartais balti, su tamsiomis gyslomis. Vaisius — dvilizdė dėžutė. Sėklos lęšiškos, 1 mm skersmens.
Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga miškuose, ypač pušynuose, pamiškėse, kirtimuose, krūmuose, šlaituose. Dažna visoje Lietuvoje. Vaistams vartojama žolė. Ji pjaunama augalams žydint. Žaliavoje yra rauginių, karčiųjų ir mineralinių medžiagų, glikozido aukubino, veronicino, eterinio aliejaus, sakų, cukraus, saponinų, vitaminų.