Kategorija: Žoliniai vaistiniai augalai

Medetkos nuo visų ligų

Gal medetka ne pati puošniausia gėlė, bet darželyje jai turi atsirasti garbinga ir erdvi vieta. Mat tai ir vaistinis, ir dekoratyvinis augalas. Medetkos pradeda žydėti birželio mėnesį ir žydi iki vėlyvo rudens (pirmųjų šalnų). Tai vienmetis žolinis augalas. Žiedai – kelių atspalvių: nuo šviesiai geltonos iki beveik plytinės spalvos. Vaistams medetkos žiedai (be žiedkočių) skinami vos pradėję žydėti, kas 2-3, […]

» Skaityti daugiau

Vaistiniai augalai ir jų gydomosios dalys

Yra tam tikros vaistinių augalų rinkimo ir paruošimo taisyklės, ir jų būtina laikytis. Priešingu atveju vaistažolė gali netekti gydomųjų savybių arba net pakenkti žmogaus sveikatai. Pagrindinė taisyklė- augalinę žaliavą reikia ruošti tada, kai joje yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Žolinių augalų antžeminėje dalyje paprastai daugiausia jų būna prieš žydėjimą arba žydėjimo pradžioje, šaknyse ir šakniastiebiuose – vegetacijos pabaigoje; pumpuruose – anksti […]

» Skaityti daugiau

Balinis ajeras

Acorus calamus L. (Ajerinių šeima) Ajeras yra daugiametis maloniai kvepiantis žolinis augalas. Jo šakniastiebis balsvas, beveik visas vienodo storio. Prie pat vandens augančių ajerų šakniastiebiai būna stambesni. Lapai ilgi, blizgantys. Augalas žydi birželio-liepos mėn. Ajero žiedai – žalios burbulės, augančios tarsi iš lapo šono. Rudenį ir pavasarį kasami ajero šakniastiebiai vaistinei žaliavai. Jie nuplaunami, nupjaustomos pridėtinės smulkios šaknys, o stambesnės […]

» Skaityti daugiau

Meškinis česnakas

Allium ursinum L. Daugiametis, 15—50 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai laneetiški, 15 cm ilgio ir 3 — 5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Vaisius — tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Žydi gegužės mėn., dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius. Retas. Vaistams vartojami […]

» Skaityti daugiau

Raudonoji žiognagė

Geum rivale L. Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu. Žydi gegužės—birželio mėn. Auga apydrėgnėse ir drėgnose […]

» Skaityti daugiau

Geltonoji žiognagė

Geum urbanum L. Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn. Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose. Paplitusi daugelyje rajonų. Vaistinei žaliavai […]

» Skaityti daugiau

Triskiautė žibuoklė

Hepatica nobilis Garsault Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn. Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai — žydėjimo […]

» Skaityti daugiau
1 2 3 14