Žoliniai vaistiniai augalai
Balinis ajeras
Acorus calamus L. (Ajerinių šeima)
Ajeras yra daugiametis maloniai kvepiantis žolinis augalas. Jo šakniastiebis balsvas, beveik visas vienodo storio. Prie pat vandens augančių ajerų šakniastiebiai būna stambesni. Lapai ilgi, blizgantys. Augalas žydi birželio-liepos mėn. Ajero žiedai – žalios burbulės, augančios tarsi iš lapo šono.
Rudenį ir pavasarį kasami ajero šakniastiebiai vaistinei žaliavai. Jie nuplaunami, nupjaustomos pridėtinės smulkios [...]
Meškinis česnakas
Allium ursinum L.
Daugiametis, 15—50 cm aukščio, svogūninis, žolinis augalas. Stiebas stačias, tribriaunis, kartais apvalus. Lapai 2, pamatiniai, plokšti, pailgai laneetiški, 15 cm ilgio ir 3 — 5 cm pločio. Žiedai žvaigždiški, vainiklapiai balti. Vaisius — tribriaunė rutuliška dėžutė. Sėklos beveik rutuliškos. Žydi gegužės mėn., dauginasi sėklomis ir svogūnėliais. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus [...]
Raudonoji žiognagė
Geum rivale L.
Daugiametis, 15—75 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, nešakotas, apaugęs liaukiniais ir paprastais plaukeliais. Lapai suskaldyti, ilgakočiai, su 2—3 poromis dvigubai dantytų šoninių skilčių. Žiedai 2—3, varpiški, nusvirę, peržydėję statūs. Vainikėlis rausvas arba gelsvas, su raudonai rudomis gyslomis ir ilgu nageliu. Vaisiai su 1 cm ilgio kablišku liemenėliu.
Žydi gegužės—birželio mėn.
Auga apydrėgnėse [...]
Geltonoji žiognagė
Geum urbanum L.
Daugiametis, 30—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status, laibas, plaukuotas. Lapai kiek plaukuoti, pamatiniai ilgakočiai, su 1 — 3 poromis šoninių skiaučių, stiebiniai trilapiai arba triskiaučiai, trumpakočiai, skiautėti. Žiedai apie 1,5 cm skersmens, ant plonų kotelių. Vainiklapiai geltoni. Vaisius — apaugęs trumpais šereliais riešutėlis. Žydi gegužės—rugsėjo mėn.
Auga pievose, lapuočių miškuose, parkuose. Paplitusi daugelyje [...]
Triskiautė žibuoklė
Hepatica nobilis Garsault
Daugiametis, 5—25 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas plaukuotas. Pamatiniai lapai žiemojantys, triskiaučiai, odiški, plaukuoti. Žiedai pavieniai, melsvai violetiniai, rožiniai arba balti. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu. Žydi balandžio—gegužės mėn.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, pamiškėse. Labai dažna visuose rajonuose. Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, [...]
Stumbražolė
Hierochloe R. Br.
Pietinė stumbražolė — H. australis (Sehrad.) R. et Sch. Daugiametis, retakeris, su labai trumpais šakniastiebiais žolinis augalas. Stiebas plonas, liaunas. Lapai 3—4 mm pločio, viršutiniai be lapalakščio. Žiedynas — piramidiška arba vienašalė šluotelė. Varputės rusvos, sidabriškos.
Žydi gegužės mėn. Dauginasi sėklomis. Auga miškuose, kirtimuose sausose vietose. Retoka, šiaurinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyje neauga. Kvapioji [...]
Pelkinė vingiorykštė
Filipendula ulmaria Maxim
Daugiametis, 60—150 cm žolinis augalas. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, briaunotas, plikas, gausiai lapuotas. Lapai pertrauktai plunksniški, viršūninis su 3—5 skiltimis. Žiedynas — tanki, iki 20 cm ilgio viršūninė šluotelė. Žiedai balti arba neryškiai rožiniai, kvapūs. Vaisius — sudėtinis lukštavaisis; vaisiukai 5—9, pliki, spirališkai susisukę. Žydi birželio—liepos mėn.
Auga pelkėse, šlapiose pievose, vandens telkinių [...]
Keturlapė vilkauogė
Paris quadrifolia L.
Daugiametis, 12— 20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, plikas, su vienu menturiu (iš 4—6 lapų). Lapai nusmailėjusia viršūne, pliki, 5—10 cm ilgio ir 2—8 cm pločio. Žiedas viršūnėje. Apyžiedžio lapeliai 8, gelsvai žali. Vaisius — melsvai juoda uoga. Sėklos pusiau rutuliškos, rudos. Žydi gegužės-birželio mėn.
Auga lapuočių ir mišriuose miškuose. Dažnas visuose rajonuose. [...]
Geltonasis vilkdalgis
Iris pseudacorus L.
Daugiametis, 50—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas šiek tiek suplotas, pilnaviduris, viršutinė dalis šakota. Lapai kalavijiški, iki 2—3 cm pločio. Žiedai stambūs, po 3—8 stiebo ir jo šakų viršūnėse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — tribriaunė, trilizdė dėžutė. Sėklos kampuotos arba rutuliškos, kiek suplotos. Žydi birželio—liepos mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Vaistams vartojami šakniastiebiai. Jie [...]
Vaistinė veronika
Veronica officinalis L.
Daugiametis žolinis augalas. Stiebas 10—30 cm ilgio, šliaužiantis, plaukuotas, kylančia viršūne. Lapai priešiniai, trumpakočiai, elipsiški arba pailgi, dantyti, plaukuoti. Žiedynai lapų pažastyse susitelkę į kekes, kartais pavieniai. Vainiklapiai mėlyni, kartais balti, su tamsiomis gyslomis. Vaisius — dvilizdė dėžutė. Sėklos lęšiškos, 1 mm skersmens.
Žydi birželio—rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis.
Auga [...]





