Juglans regia

Botaninis aprašymas:
Stambus 20-35m aukščio medis. Liemuo tiesus, 1-2m skersmens; žievė pilka, jaunų lygi, senų supleišėjusi. Vainikas tiesus ir išsikerojęs. Lapai 20-40(60)cm ilgio, standūs, neporiškai plunksniški, sudaryti iš (5)7-11 lapelių; lapeliai iš viršaus pliki, tamsiai žali, blizgantys, apačioje matiniai,
tarpugyslių kampuose plaukuoti; viršūninis lapelis didžiausias, smailiu galu. Sutrinti lapai maloniai kvapia. Kuokeliniai žiedai išauga praėjusių metų ūgliuose- daugiažiedžiuose 8-12cm ilgio žalios spalvos nusvirusiuose žirginiuose; piesteliniai žiedai pavieniai arba po 2-4 žiedyne išauga drauge su lapais šiųmečių ūglių viršūnėse; jų apyžiedis žalias. Žydi gegužės mėnesiais, vaisiai subręsta rugpjūčio mėnesiais. Vaisius- rutuliškas arba ovališkas kietas kaulavaisis(riešutas). Apyvaisis žalias, plikas, vaisiui nunokus sutrūksta dar ant medžio arba vaisiui nukritus. Sėkla dviskiltė. Gyvena 300-400 metų. Vaistinis, maistinis, dekoratyvinis ir medingas augalas.

Paplitimas:
Savaime auga Azijoje, Balkanų pusiasalio pietuose, Irane, Afganistane. Auginamas Vakarų Europoje, Šiaurės Afrikoje, Amerikoje, Kinijoje, Japonijoje. Savaime Lietuvoje neauga, bet auginamas pavienių sodininkų.

Auginimas:
Gerai auga derlinguose karbonatiniuose priesmėlio arba priemolio dirvožemiuose. Žiemą nukenčia nuo šalčių. Dauginama vaisius sodinant rudenį. Derėti pradeda 8-10 metais. Dera beveik kasmet, nors geresni derliai būna kas 2-3 metai. Auga greitai ir apie 60 metus augalai pasiekia augimo maksimumą.
- Romėnų duotas augalui pavadinimas. Lotyniškai juglans sudarytas iš žodžių Jovis glans- Jupiterio gilė.

* * *
Vaistinė žaliava – riešutmedžių lapai. Lapai skinami birželio mėnesiais. Graikinių riešutmedžių lapai skinami visiškai išsivystę, balzamo aromato. Atskiri lapeliai nuskabomi nuo centrinio lapkočio ir tuojau pat dedami plonu sluoksniu ant švaraus popieriaus ar audinio ir džiovinami saulėje. Patamsėję, pajuodę lapai žaliavai netinka. Paruošta žaliava pakuojama į daugiasluoksnius popierinius maišus, laikoma gerai vėdinamoje, vėsioje 8-15°C temperatūros tamsioje patalpoje lentynose. Tinka vartoti 1-2 metus. Lapuose kaupiasi raugai(iki 10%), flavonoidai(kvercetinas, hiperozidas, avikuliarinas, kvercitrinas), galo, elago, kavos ir neochlorogeno rūgštys, eterinis aliejus(0,01-0,03%), askorbino rūgštis(iki 1,0%), vitaminai B1, PP, karotinoidai. Sėklose(branduoliuose) yra riebalinio aliejaus(58,0-75,0%), kurio sudėtyje daugiausia- linolio, oseino ir linoleno rūgščių, trigliceridų, baltymų(9,0-18,0%), sacharidų(iki 7,0%), vitaminų B1, E, P, C, karotinoidų, mineralinių medžiagų. Žaliame mėsingame apyvaisyje kaupiasi askorbo rūgštis(iki 3,0%), raugai(iki 25,0%), hidrojuglonai. Literatūroje nurodoma, kad nesubrendusiuose graikinių riešutmedžių vaisiuose askorbo rūgšties yra 9 kartus daugiau negu erškėčių vaisiuose.

Vartojimas medicinoje
Iš graikinių riešutmedžių lapų gaminami vandeniniai užpilai, nuovirai, tepalai. Lapų užpilas vartojamas kaip medžiagų apykaitą gerinantis, organizmą stiprinantis, viduriavimą gydantis ir sutraukiantis vaistas, veikia hipoglikemiškai, didina kraujo krešėjimą. Išoriškai koncentruotas riešutmedžių lapų nuoviras- tinkantis priedas gydomosioms vonioms, naudojamas apiplovimams, pavilgams sergant odos ligomis(pūlingais išbėrimais, egzema); juo skalaujama burnos ertmė ir gerklė sergant burnos gleivinės uždegimais.
- Hipokratas graikinių riešutmedžių žaliais apvalkalais gydė nuo kirmėlių.
- Nesubrendę graikinių riešutmedžių vaisiai vartojami homeopatijoje.
- Visos graikinio riešutmedžio dalys vartojamos įvairių šalių liaudies medicinoje. Daugelyje šalių riešutmedžių aliejų vartoja terminiams nudegimams ir negyjančioms žaizdoms gydyti.
- Riešutmedžių apyvaisių ir lapų nuovirai Vakarų Sibiro liaudies medicinoje laikomi gera tonizuojamąja ir „kraujo valomąja“ priemone.
- Alžyro vietiniai gyventojai riešutmedžių šaknų ir jaunų augalų kamienų žieve įtrina dantenas, taip stiprindami jas.
- Vokietijoje riešutmedžių lapų preparatais gydomos odos ligos.

Gydo viduriavimą
❖ 1-2 šaukštelius susmulkintų lapų termose užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, po 15-20min nukošti, nuspausti. Gerti po 1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Maistui
Riešutai vartojami maistui, konditerijos ir kulinarijos gaminiams.

Kitos panaudojimo sritys
- Iš riešutų gaunamas geros kokybės valgomasis ir techninis aliejus, naudojamas poligrafijos pramonėje ir tapyboje.
- Išspaudos tinka pašarui.
- Mediena vertinga, kieta, skali, patvari, šiek tiek blizganti, puikiai poliruojasi, labai gražios tekstūros, dėl to vertinama faneros, apdailos ir baldų gamyboje.

Fagopyrum esculentum

Botaninis aprašymas:
Vienametis 15-70cm aukščio žolinis augalas. Šaknis liemeninė. Stiebas status, mažai šakotas, vagotas, rausvas, vaisiams bręstant raudonas, tuščiaviduris. Lapai širdiškai trikampiški arba širdiškai strėliški, beveik penkiakampiai, nusmailėjusiomis viršūnėmis; apatiniai ilgakočiai, viršutiniai
bekočiai. Žiedai dvilyčiai, žalsvi, rausvi arba balti, susitelkę į kekes. Žydi birželio-rugpjūčio mėnesiais. Vaisiai bręsta pamažu. Vaisiai(grūdai) nešvariai rudi, 6-7mm ilgio, tribriauniai, su lygiomis, aštriomis briaunomis ir smailiais galais. Maistinis, medingas, sideralinis, pašarinis, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Kilęs iš Centrinės Azijos. Paplitęs Europoje. Manoma, kad sėjamuosius grikius pirmieji pradėjo auginti Rytų Azijos stepių gyventojai. Iš ten Xa grikių auginimas išplito Kinijoje, viduramžių pabaigoje grikiai pradėti auginti Rytų Europoje, o dar vėliau – Vidurio ir Vakarų Europoje. Grikiai į Europą pateko iš Senosios Indijos ir Kinijos šalių: pirmiausia- į Armėniją, iš jos – į Graikiją. Iš čia plito į kitas šalis. Matyt, iš graikų ir pavadinimas kilęs.
Pavyzdžiui, bulgarai ir rusai juos vadina grečicha, portugalai – gryka. Lietuvoje auginamas sausuose smėlio dirvožemiuose, laukuose. Kartais kaip piktžolė pasitaiko pakelėse, dykvietėse, ant geležinkelio pylimų. Auginamas rytinėje ir pietrytinėje Lietuvos dalyje, kitur retas. Augaliniai archeologiniai radiniai rodo, kad Lietuvoje grikių kultūra labiau paplito apie XII-XIIIa.

Auginimas:
Auginti tinka atviros, saulėtos vietos ir lengvesnės dirvos. Auga rūgščiuose priesmėliuose, nusausintuose durpynuose, nelabai laidžiose žemėse. Nemėgsta kalkingų, drėgnų dirvų. Tinkamiausia dirvožemio reakcija pH 5-6,5. Geriausias priešsėlis yra mėšlu tręštos kaupiamosios kultūros, žieminiai javai. Vegetacijos pradžioje ir žydėjimo metu augalams reikia šilumos. Sėjama po šalnų, birželio mėnesio pradžioje eilėmis siaurais(7-10cm) arba plačiais(20-30cm) tarpueiliais. Sudygsta per 10-13 dienų. Žydi 4-6 savaites, tada jų aromatas pasklinda po visą lauką.
- Lotyniškai fagus- bukas, graikiškai pyros-kvietys; grikio vaisių forma panaši į buko riešutėlius.
* * *
Žaliava – grikių žolė ruošiama žydėjimo metu(birželio-rugpjūčio mėnesiais). Nupjautos 35-40 cm žydinčios augalų viršūnės džiovinamos pavėsyje gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 35-40°C temperatūroje. Išdžiovinta žaliava laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Vartoti tinka 2 metus.
Augalų žolėje kaupiasi flavonoidai(rutino iki 5%), askorbo, folio rūgštys, proteinai(11-12%), chlorogeno, galo, kavos rūgštys; vaisiuose- krakmolas(50-67%), baltymai(8-10%), vitaminai(B1, B2), mineralinės medžiagos(geležis, kalcis, fosforas).

Vartojamas medicinoje
Iš grikių lapų išskirtas rutinas veikia kaip vitaminas P. Jis vartojamas su askorbo rūgštimi kraujagyslių sienelėms stiprinti, sergant kai kuriomis infekcinėmis ligomis, reumatu, išsiliejus kraujui akies tinklainėje ir profilaktiškai nuo spindulinės ligos.

Liaudies medicinoje
Griki7 žolės užpilu gydo kosulį, reumatą, aterosklerozę, hipertoninę ligą, mažakraujystę. Švieži susmulkinti arba sveiki lapai keliais sluoksniais uždedami ant pūlinių ar pūliuojančių žaizdų. Manoma, kad lapai gydo dėl juose esančių fitoncidų, kurie naikina pūlines bakterijas. Iš sijotų grikių miltų gaminami pabarstai(pudra) ir minkštinamieji kompresai vaikams.

Nuo kosulio
❖ Šaukštą susmulkintų žiedų užpilti 500ml verdančio vandens. Po 2val nukošti. Gerti po 1/4-1/2 stiklinės 3-4 kartus per dieną.

Maistui
Grikių vaisiai(grūdai) baltymų kiekiu prilygsta ankštinėms kultūroms: jų kruopos, miltai yra vertingi dietiniai produktai. Grikių kruopos vartojamos sriuboms, košėms, apkepams gaminti; iš jų kepami paplotėliai, blynai. Kruopos vartojamos kaip atskiras patiekalas ir kaip garnyras, įdaras bei kruopų apkepai. Grikių košės rekomenduojamos nutukus.

Biri grikių košė
Produktai: 1,5 stiklinės grikių kruopų, 3 stiklinės vandens, druskos pagal skonį.
❖ Grikių kruopas paskrudinti keptuvėje(be riebalų), supilti į puodą ir užpilti verdančiu vandeniu, leisti nusėsti, vandenį nupilti ir vėl užpilti pasūdytu verdančiu vandeniu, išmaišyti ir virti, kol sutirštės. Indą uždengti dangteliu ir košę įdėti į orkaitę, kad šustų. Patiekti karštą su sviestu.

Grikių kruopų maltinukai
Produktai: Stiklinė grikių kruopų, 200g varškės, 1-2 kiaušiniai, šaukštelis cukraus, 0,5 stiklinės džiuvėsėlių, 2 šaukštai sviesto ar aliejaus.
❖ Į pasūdytą verdantį vandenį supilti kruopas ir maišant pavirti 30min, kol sutirštės. Po to košę atvėsinti. Į gerai ištrintą varškę įdėti cukraus, išplaktą kiaušinį, virtas kruopas, gerai išmaišyti ir daryti apvalius maltinukus. Pagamintus maltinukus apvolioti džiuvėsėliuose ir iš abiejų pusių apkepinti aliejuje. Maltinukus valgyti su grietine.

Grikių kruopų apkepas
Produktai: 2 stiklinės grikių kruopų, 2 stiklinės vandens arba pieno, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai grietinės, 2 stiklinės varškės arba grybų, kepenų ar kiaušinių įdaro, druskos pagal skonį.
❖ Išvirti grikių košę. Apkepo indą ištepti riebalais, pabarstyti džiuvėsėliais ir dėti vieną sluoksnį grikių košės, kitą sluoksnį bet kurio recepte minėto įdaro. Viršutinis sluoksnis turi būti grikių košės. Viršų užpilti grietine ir kepti orkaitėje. Į stalą tiekti su visu indu, kuriame kepė, ir užpilti tirpiniu sviesiu bei grietine.

Kitos panaudojimo sritys
-Sėjamasis grikis- vertingas medingasis augalas. Grikiai apdulkinami kryžminiu būdu, dažniausiai bičių ir kitų vabzdžių. Žydintis grikių laukas atrodo tarsi didžiulis avilys. Daugiausia nektaro išsiskiria ryte ir iki pusiaudienio. Kitą dienos pusę, ypač karšiu oru, nektaras išdžiūsta, o per  sausras visai nesiskiria. Vidutinis medaus derlius- 200kg/ha, optimaliomis sąlygomis- iki 500kg/ha. Grikių medus yra tamsiai rudas, malonaus kvapo, labai gero skonio.
Rekomenduojama grikius saikingai vartoti pagyvenusiems žmonėms; padidėjus kraujo krešėjimui.

Satureja hortensis

Botaninis aprašymas:
Vienametis 20-45cm aukščio dekoratyvus puskrūmis. Stiebas status, nuo apačios šakotas ir sumedėjantis, ištisai apaugęs žemyn nulinkusiais plaukeliais. Lapai trumpakočiai, siauri, linijiškai lancetiški, 10-30mm ilgio, 2-5mm pločio, smailiaviršūniai, minkšti, neblizgantys, lygiakraščiai, šiek tiek plaukuoti, liaukingi. Žiedai violetiškai balti arba rausvi, žiotelės su raudonais taškeliais. Žiedynai menturiuose. Žydi liepos – rugsėjo mėnesiais. Vaisius tribriaunis apie 1,5mm ilgio beveik plikas pilkai žalias riešutėlis. Aromatinis, prieskoninis, medingas, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.

Paplitimas:
Savaime auga Kryme, Kaukaze, Juodosios ir Viduržemio jūrų pakrantėse. Sulaukėjusių būna Pietų ir Pietryčių Europoje, Pietvakarių Azijoje, Alžyre. Auginamas daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje auginamas soduose, sodybų
gėlynuose, daržuose ir botanikos soduose. Yra dvi daržinio dašio formos: žemaūgiai – kompaktiški, iki 20cm aukščio, gausiai lapuoti; o dauguma augalųaukštaūgiai, iki 45cm aukščio, skėstašakiai. Lietuvoje kultivuojamos 2 rūšys: daržinis(Satureja hortensis) ir kalninis dašis(Satureja rnonlana). Dašiai yra stipraus, malonaus, pipirus primenančio kvapo, aštroko, tvilkinančio skonio.

Auginimas:
Daržinis dašis gerai auga saulėtoje vietoje ir derlingoje bei nepiktžolėtoje žemėje. Dauginamas sėklomis, gegužės viduryje sėjant jas į nuolatinę augimo vietą 20cm tarpueiliais, neįterpiant. Galima sėti ir vėlai rudenį, tada jas reikia truputį įterpti. 1m2 apsėti reikia 1g sėklų. Geriausiai sėti ką tik surinktas sėklas, nes vėliau jų daigumas mažėja. Sėklos sudygsta per 10-14 dienų. Vėliau ravimos piktžolės, purenama dirva, per sausras laistoma. Galima dauginti ir vegetatyviškai: atlankomis arba auginiais(geriau liepos pradžioje). Kartais po žiemos nukenčia antžeminė augalų dalis, tačiau pavasarį, apkarpius šakutes, vėl suveša. Toje pačioje vietoje augalai gali augti 10 ir daugiau metų. Pavasarį naudinga tręšti kompostu arba azoto trąšomis.
- Augalo pavadinimas kilęs iš lotyniško žodžio saturare- pasotinti. Augalas vartojamas kaip prieskonis.
* * *
Vaistinei žaliavai ruošiama dašių antžeminė dalis(žolė). Jai ruošti tinka dvi dašio rūšys: kalninis ir daržinis dašiai. Dašiai aromatingiausi žydėjimo metu(liepos mėnesiais), todėl tuo laiku ir pjaunami. Nupjauta antžeminė dalis džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje, nuo saulės apsaugotoje vietoje arba džiovykloje 30-35°C temperatūroje. Išdžiovinta dašių žolė laikoma sandariai uždarytuose induose arba dėžutėse. Laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikymo trukmė – 1 metai. Darželinio dašio žolėje yra apie 1% eterinio aliejaus, 82,4mg% vitamino C, gleivių, rauginių bei mineralinių medžiagų.

Vartojimas medicinoje
Dašių lapų užpilas- antispazminė, baktericidinė, apetitą žadinanti priemonė. Baktericidiškai veikia ir dašių eterinis aliejus. Naikina bakterijas, mažina skrandžio ir žarnyno spazmus, puvimo ir rūgimo procesus žarnyne, lengvina atsikosėjimą, skatina šlapimo išsiskyrimą bei prakaitavimą.

Liaudies medicinoje
Dašių žolės užpilas, etanolinė ištrauka ir eterinis aliejus vartojami įvairių šalių liaudies medicinoje gydant skrandžio, žarnyno, inkstų, kepenų ligas. Be to, užpilu skalaujama burnos ertmė(išopėjus gleivinei). Sergantiesiems reumatu iš džiovinto dašio lapų ir žiedų daromi karšti kompresai ir vonios.
- Kaukaze surinkti iki žydėjimo lapai vartojami prakaitavimui skatinti ir kirmėlėms varyti.
- Indijoje dašio žolės nuoviras vartojamas kaip aromatinė ir dujų išsiskyrimą mažinanti priemonė.
- Bulgarijoje – šlapimo ir prakaito išsiskyrimui skatinti, virškinimui gerinti, parazitams iš virškinamojo trakto varyti.

Atsikosėjimui lengvinti
❖ Šaukštą susmulkintos žaliavos užplikyti termose stikline(200ml) verdančio vandens, po 15-20min nukošti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) šilto užpilo 3-4 kartus per dieną 20-30min prieš valgį.

Maistui
Vartojama šviežia arba džiovinta žolė. Labai tinka dėti į pupelių, žirnių sriubas bei kitus ankštinių augalų patiekalus, taip pat salotas, žuvies patiekalus ir marinuojamus ar rauginamus agurkus bei pomidorus; nealkoholinius gėrimus. Vartojama likeriams ir degtinei aromatizuoti. Dašio žolė vartojama mažais kiekiais ir dedama į patiekalus baigiant virti, nes ilgiau verdant maistas karsteli. Tinka vartoti kartu su krapais.

Kitos panaudojimo sritys
- Dašių eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje.
- Dašiai yra dekoratyvūs augalai- puikūs akcentai želdynuose.
- Medingi, nektaras lengvai pasiekiamas bičių.
Netinka vartoti dašio preparatų jiems alergiškiems asmenims.

Ocimum basilicum

Botaninis aprašymas:
Vienametis 20-50cm aukščio žolinis augalas. Šaknys šakotos. Stiebas stačias, keturbriaunis, žalias, prie pagrindo plikas, viršuje plaukuotas, šakotas. Lapai kiaušiniški arba pailgi, 2-4cm ilgio ir 1,5-2cm pločio, smaila viršūne, tamsiai žali arba rausvi. Žiedai balti arba rausvi, susitelkę menturiais po 3 stiebų viršūnėse, sudaro retus, lieknus, varpiškus žiedynus.
Žydi liepos-rugsėjo mėnesiais. Vaisiaikiaušiniški, tamsiai rudi riešutėliai.
Aromatinis, prieskoninis, medingas, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.

Paplitimas:
Bazilikas kilęs iš Rytų Indijos. Savaime auga tropikų ir subtropikų kraštuose. Auginamas Vakarų Europoje, Azijoje, Rusijos pietiniuose rajonuose, Afrikoje, Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga. Kaip prieskonis auginamas botanikos soduose ir kai kurių mėgėjų daržuose bei darželiuose.

Auginimas:
Bazilikams auginti tinka saulėta, lengva, derlinga, gerai įdirbta ir perpuvusiu mėšlu bei mineralinėmis trąšomis patręšta dirva. Dauginamas sėklomis, kurios mūsų klimato sąlygomis balandžio pradžioje sėjamos į dėžutes kambaryje ar šiltnamyje. Tačiau šiltnamyje išauginti bazilikai mažiau kvapūs. Keletą augalų galima auginti kambaryje arba balkone. Kvapusis bazilikas- šiltų kraštų augalas, todėl Lietuvoje auginamas iš daigų. Sėklos sėjamos į dėžutes eilėmis 0,5-1cm gyliu, 5-6cm tarpueiliais šiltnamyje, inspekte arba kambaryje kovo pabaigoje- balandžio pradžioje. Sudygsta per 10-14 dienų. Daigai sodinami praėjus pavasarinėms šalnoms(alyvoms žydint). Šiltnamyje galima sodinti 10-14 dienų anksčiau. Pasodinti daigai palaistomi. Bazilikus galima auginti ne tik darže, bet ir virtuvėje ant palangės arba balkone.
- Augalo pavadinimas kilęs iš graikiško žodžio ozein- kvepėti. Augalas malonaus kvapo.
* * *
Žaliavai vartojama bazilikų žolė, kuri ruošiama žydėjimo pradžioje(birželio pabaigoje- liepos pradžioje). Bazilikai aromatingiausi žydėjimo pradžioje, todėl tuo metu pjaunama antžeminė dalis. Džiovinama gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovykloje 30-35°C temperatūroje. Išdžiovinus reikia pašalinti stambius stiebus. Paruošta žaliava dedama į sandariai uždarytus stiklinius indus arba dėžutes; laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikymo trukmė – 1 metai. Bazilikų žolėje kaupiasi eterinis aliejus(iki 1,5%), kurio svarbiausi komponentai: linalolis(iki 40%), metilchavikolis(iki 60%), eugenolis(20%), cineolis(2,5%), kamparas, terpenai, saponinai, vitaminas C, karotinoidai.

Vartojimas medicinoje
Bazilikų žolės užpilas tonizuoja, žadina apetitą, gerina virškinimą. Be to, užpilu skalaujama burna(esant gleivinės uždegimui). Įrodytas bazilikų eterinio aliejaus spazmolitinis, antimikrobinis veikimas. Baziliko nuoviras mažina uždegimą sergant lėtiniais gastritais, kolitais, apsinuodijus maistu.

Liaudies medicinoje
Antžemine baziliko dalimi gydoma karštinė, kosulys, veikia kaip šlapimo varomoji bei dezinfekuojamoji priemonė, gydo šlapimo pūslės uždegimą. Tinka kompresams, ypač ilgai negyjančioms žaizdoms gydyti.
- Lapų eterinis aliejus naudojamas parfumerijoje kvepalams gaminti.

Mažina vidurių pūtimą
❖ Šaukštą susmulkintos žaliavos užpilti stikline(200ml) verdančio vandens(patartina termose), po 10-15min nukošti. Išgerti per 1 kartą. Gerti 2-3 karius per dieną. Vartoti 8 dienas. Kartoti po 14 dienų pertraukos.

Nuo šlapimo pūslės uždegimo
❖ Šaukštą džiovintos kvapiojo baziliko žolės užpilti stikline(200ml) verdančio vandens. Per dieną išgerti 2-3 stiklines arbatos.

Maistui
Bazilikas buvo žinomas senovės Graikijoje ir vadinamas karališkuoju prieskoniu. Jis tinka žuvies, daržovių, varškės patiekalams, sriuboms(ypač pupelių), padažams paskaninti. Baziliko dedama raugiant pomidorus, agurkus, patisonus, aguročius, grybus. Ypač gerą prieskonį patiekalams suteikia kvapiojo baziliko, krapų ir peletrūno mišinys. Pramonėje vartojamas likeriams aromatizuoti.

Bazilikų lapų ir pomidorų salotos
100g bazilikų lapų, 2-3 pomidorai, petražolių ir krapų lapų, šaukštas grietinės, kiaušinis, pagal skonį druskos.
❖ Nedidelius kietus pomidorus supjaustyti stambiomis skiltelėmis, apibarstyti smulkiai supjaustytais bazilikų, petražolių ir krapų lapais, paskaninti grietine ir smulkiai sutarkuotu kiaušiniu. Prieš pradedant gydytis bazilikų preparatais rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Sambucus nigra L.

Medelis arba krūmas iki 6 m aukščio. Šakutės pilkai žalsvos, plikos ar kiek plaukuotos, su tamsiomis karputėmis. Šerdis plati, puri, balta, senų šakų dažnai tuščia vidurė. Lapai neporomis plunksniški, iš 5 — 7 lapeliu Žiedai smulkūs, kvapūs, skėtiškose kekėse. Vainikėlis baltas. Vaisiai — juodi, žvilgantys kaulavaisiai. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai pradeda nokti liepos pabaigoje. Mėgsta derlingus ir drėgnus dirvožemius. Auginamas parkuose, gyvenvietėse.
Vaistams vartojami žiedai, vaisiai, kartais žievė. Žiedai renkami augalams žydint, vaisiai — gerai prinokę, žievė — pavasarį.
Žieduose yra glikozido sambunigrino, rutino, 0,32 % eterinio aliejaus, gleivių, valerijono, kavos, acto, obuolių rūgščių, 82 mg% askorbino rūgšties, rauginių ir iki 9 % mineralinių medžiagų, vaisiuose — 5,3 % cukraus, 1,1 % organinių rūgščių, iki 49 mg% askorbino rūgšties, karotino, 0,3 % rauginių ir 2,6 % azotinių medžiągų. Žievėje yra valerijono rūgšties, glikozido sambunigrino, alkaloido konijino, rauginių ir mineralinių medžiagų.
Augalas dekoratyvus, žiedai dedami į vyno misą kaip prieskonis. Vaisiai valgomi, vartojami dažymui, šerdis — mikroskopiniams preparatams ruošti.

Frangula alnus Mill.

Krūmas arba medelis 1—5 m aukščio. Lapai pražan giniai. Žiedai po kelis susitelkę lapų pažastyse. Vainiklapiai žalsvai balti. Vaisius — kaulavaisis, apaugęs mėsinga uoga.
Žydi gegužės—liepos mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi kaulavaisiais. Auga raistuose, miškuose, krūmuose. Paplitęs visoje Lietuvoje. Vaistinei žaliavai vartojama žievė. Ji lupama prieš sprogstant lapams.
Žievėje yra iki 8 % antraglikozidų, 10,4 % raugi n i i| medžiagų, gleivių, dervų, 0,15 % alkaloidų, obuolių rūgšties, cukraus, eterinio aliejaus, dažinių, karčiųjų ir iki 7 % mineralinių medžiagų. Augalas medingas, dažinis.

Sarothamnus scoparius (L.) Wimm.

Visžalis krūmas 1—2 m aukščio, glaustomis, šluotiškomis šakomis. Lapai trilapiai; lapeliai 8—15 mm ilgio ir 3—5 mm pločio. Žiedai po 1 — 2 lapų pažastyse. Vainiklapiai šviesiai geltoni. Vaisius — 3,5—5 cm ilgio, tamsiai rudos, suplotos ankštys. Sėklos ovališkos, žalsvai rudos.
Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn. Dauginasi sėklomis ir gyvašakėmis. Auga miškuose, pamiškėse, pakelėse. Vaistams vartojamos žydinčios šakelės. Jos pjaunamos augalams žydint.
Žaliavoje yra alkaloidų, sparteino, citizino, genisteino, sarotamnino, flavonoidų, glikozidų, eterinio aliejaus, skoparozido, dervų ir mineralinių medžiagų. Augalas nuodingas, dekoratyvus, neblogas pašaras laukiniams žvėreliams.
Šaltomis ir besniegėmis žiemomis krūmas apšąla.

Pinus sylvestris L.

Medis iki 40 m aukščio. Spygliai po 2, išsilaiko 2 — 3 metus. Moteriškieji strobilai (žiedynai) rausvi, po 1 — 3 ilgųjų ūglių viršūnėse, vyriškieji gelsvi, susitelkę ūglių pamatinėje dalyje. Sėklos juosvos, šviesiai pilkos arba kanapėtos, su rusvais sparneliais.
Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta kitų metų spalyje, o išbyra kovo—gegužės mėn. Dauginasi sėklomis.
Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau labiausiai mėgsta jaurinius smėlio dirvožemius. Lietuvoje labai paplitęs medis.
Vaistams vartojami pumpurai, spygliai. Pumpurai renkami vasario—kovo mėn. dar neprasiskleidę, kirtavietėse. Spygliai renkami žiemą, nuplaunami šaltu vandeniu ir iki vartojimo laikomi sniege arba šaltoje patalpoje ant popieriaus.
Žiemą pumpuruose yra iki 1,50 % eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, kartaus pinicikrino, sakų, spygliuose — 100—300 mg% askorbino rūgšties, apie 5 % rauginių medžiagų, 0,13—1,30 % eterinio aliejaus, (alkaloidų, antocianų, mineralinių ir kitų medžiagų. Spyglių ekstraktas vartojamas gydomosioms vonioms, terpentinas — vaistams, dažų, chemijos pramonėje. Mediena tinka statyboms, stalių dirbiniams, pabėgiams ir kitiems gaminiams. Be to, iš spyglių gaminamas karotinas, vitaminai, miltai pašarui.

Euonymus verrucosus Scop.

Krūmas apie 2 m aukščio. Ūgliai šiurkštūs, apaugę rudomis karputėmis. Lapai 1,5—9 cm ilgio, smulkiai dantyti, ploni, pliki. Žiedynuose po 3 — 7 žiedus. Vainiklapiai žalsvai rudi. Dėžutės iki 8 mm ilgio ir 7 —10 mm pločio, prinokusios šviesiai geltonos arba rausvos. Sėklos 3—5 mm ilgio, pusiau apgaubtos raudonu minkštu apysėkliu, su juodu, žvilgančiu atviru šonu. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio mėn. Dėžutėms plyšus, sėklos pakimba ant plonų kotelių.
Auga miškuose, vandens telkinių krūmuose. Dažnas. Vaistams vartojama žievė. Ji lupama pavasarį. Žievėje yra glikozido evonimino, flavonoidų, dervų, alkaloidų, gutaperčios, mineralinių ir dažinių medžiagų.
Augalas kiek nuodingas, dekoratyvus.

Arctostaphylos uva ursi (L.) Spreng

Žemaūgis, prie žemės prigludęs, kiliminis, visžalis krūmokšnis. Lapai odiški, pailgi, abipus pliki, blizgantys, su išsiraizgiusiomis gyslomis. Vainikėlis balzganas arba rausvas. Vaisius — rutuliška raudona uoga. Vaisiuje 5 kietos sėklos.
Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisius prinoksta rugpjūčio—spalio mėn. Dauginasi vegetatyviškai ir sėklomis. Auga sausuose šviesiuose pušynuose, viržynuose, de-gimvietėse. Paplitusi pietryčių Lietuvoje, kitur retesnė. Vaistinei žaliavai vartojami lapai. Jie renkami anksti pavasarį arba antroje vasaros pusėje. Lapuose yra 6—14 % arbutino, 10—25 % rauginių medžiagų, 6 % galinės, 0,4—0,7 % ursolo, skruzdžių, elaginės rūgščių, apie 200 mg% askorbino rūgšties, 0,48—1,1 % flavonoidų, eterinio aliejaus bei mineralinių medžiagų.
Augalas yra saugomas, žaliava rinkti draudžiama.