Tricholoma vaccinum

Vaisiakūniai smulkūs arba vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7(8) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių gaubta, senesnių horizontali, kartais centrinė dalis kiek įdubusi, su gūbreliu, pakraščiai užsilenkę žemyn, plaušuota, žvynuota, raudonai ruda, oranžiškai ruda, rausvai ruda. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau nešvariai rausvi, su rausvomis dėmėmis, tankūs, platūs, priaugtiniai. Kotas 6—8 cm ilgio, 1,5 cm storio, kepurėlės spalvos, plaušuotas, žvynuotas, su ryškiomis dalinio apdangalo liekanomis prie lakštelių. Trama balsva, perpjovus ar perlaužus rusvėja, aštroko kvapo, kartoko skonio. Sporos 4—5 x 4 u m
Auga rugpjūčio—rugsėjo mėn. spygliuočių miškuose, daugiau eglynuose. Lietuvoje retas. Valgomas, bet dėl kartaus skonio menkavertis. Vartojamas kartu su kitais valgomais grybais.

Tricholoma cingulatum

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senesnių paplokščia, kiek įdubusi, plaušuota, žvynuota, pakraščiai beveik nežvynuoti, suskeldėję, pilka, pilkai ruda. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau pilkšvi, senų vaisiakūnių geltonuojantys, priaugtiniai. Kotas 4—6 cm ilgio, 0,5— 1 cm storio, balsvas, pilkšvas, lygus, su ryškiu plėvelės pavidalo, lengvai nukrintančiu rinkių. Trama balsva, nekarti. Sporos beveik apvalios, 4—5 x 2—3 u m. Auga rugpjūčio—rugsėjo mėn. mišriuose miškuose. Valgomas, vartojamas šviežias, sūdytas. IV kategorijos. Lietuvoje retas.
Juostuotasis baltikas labai panašus į gelsvėjantį ir raibąjį baltikus. Tačiau jo kotas su baltu plėveliniu rinkių. Mitybine verte jie visi panašūs.

Tricholoma scalpturatum

Šis grybas labai panašus į raibąjį baltiką. Vaisiakūniai vidutinio didumo. Gelsvėjantis baltikas nuo raibojo skiriasi smulkesniais, ne tokiais mėsingais ir gelsvėjančiais vaisiakūniais. Kepurėlė 3—7 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių kūgiška, senesnių paplokščia, su gūbreliu, smulkiai plaušuota, žvynuota, kartais visai lygi, dažnai gana giliai suskeldėjusi. Lakšteliai iš pradžių balsvi, vėliau pilkšvi, gelsvo atspalvio, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3 — 5 cm ilgio, 0,5—0,8 cm storio, vienodo storumo arba į pagrindą storėjantis, baltas, senų grybų rusvas. Trama balta, plona, trapi, silpno miltų kvapo, nekarti. Sporos 5—6 x 3—4 u m. Valgomas, IV kategorijos.
Auga ten pat kaip ir raibasis baltikas. Rekomenduotinas rinkti maistui.

Tricholoma terreum

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—8 cm skersmens, kūgiška, senesnių grybų paplokščia, su gūbreliu, šiurkšti, plaušuota, žvynuota, pilka, pilkai ruda. Lakšteliai balsvi, pilki, priaugtiniai. Kotas 3—8 cm ilgio, 1 —1,5 cm storio, jaunų grybų baltas, senesnių pilkas, viršutinė dalis su baltais taškeliais. Trama pilkšva, trapi. Sporos elipsiškos, 5—7 x 4—4,5 u m. Auga rugpjūčio—spalio mėn. miškuose, parkuose, kapinėse, grupėmis. Skanus sūdytas, konservuotas, tinka grybų sulčių, miltų gamybai. IV kategorijos. Kai kurie grybautojai jį renka kaip ir juosvažalį baltiką. Nuo nuodingų plaušabudžių ir kitų nevalgomų šungrybių išsiskiria baltais lakšteliais.

Tricholoma imbricatum

Vaisiakūniai vidutinio didumo, dideli. Kepurėlė 3 — 8 cm skersmens, jauna kūgiška, vėliau beveik paplokščia, su buku gūbreliu, pakraščiai užsilenkę žemyn, plaušuota, ruda, rausvai ruda, geltonai ruda. Lakšteliai jaunų grybų balsvi, senų rusvai gelsvi, su rudomis dėmėmis, tankūs, priaugtiniai. Kotas iki 8—10 cm ilgio ir 1 — 2 cm storio, ties viduriu sustorėjęs, plaušuotas, prie lakštelių balsvas, žemiau rusvas. Trama iš pradžių balta, senesnių vaisiakūnių rusva, aštroko skonio. Sporos beveik apvalios, 5—6 x 3—4 u m. Auga rugpjūčio—spalio mėn. pušynuose, pamiškėse, mėgsta šviesesnes vietas, didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis. Maistui vartojamas šviežias, sūdytas. IV kategorijos. Geru skoniu nepasižymi, bet nesant geresnių grybų galima valgyti.

Tricholoma portentosum

Vidutinio stambumo, visiems gerai pažįstamas, daugelio grybautojų mėgstamas grybas. Kepurėlė 3 — 5(6—10) cm skersmens, ryškiai kūgiška, pilka, melsvai pilka, kartais suskeldėjusi. Lakšteliai balti, senų grybų žalsvai gelsvi. Kotas iš pradžių baltas, vėliau žalsvai gelsvas, 6—10 cm ilgio ir 2—2,5 cm storio. Trama balsva, malonaus skonio, kvapo. Sporos beveik apvalios, 5 — 6 x 3—5 u m.
Auga rugsėjo—lapkričio mėn. pušynuose, didelėmis grupėmis, dažniausiai kartu su žaliuoke. Skanus grybas, visų mėgstamas ir plačiai vartojamas sūdytas, marinuotas, šviežias, net džiovintas. II—III kategorijos.
Su juosvažaliu baltiku dažnai auga šiek tiek nuodingas dryžuotasis baltikas (Tricholoma virgatum). Šio vaisiakūniai, ypač lakšteliai ir pilkos spalvos kotas niekada nebūna gelsvo atspalvio, kepurėlė visada kūgiškai nusmailėjusi.

Tricholoma flavobrunneum

Vidutinio stambumo grybai. Kepurėlė 5—10 cm skersmens, jaunų vaisiakūnių apvaliai iškili, vėliau paplokščia ar net kiek įdubusi, kraštai spinduliškai skiautėti, paviršius smulkiai plaušuotas, geltonai ruda. Lakšteliai tankūs, gelsvi, su rausvai rudomis dėmėmis. Kotas gelsvai rudas, 5—10(12) cm ilgio, 1 — 2 cm storio, plaušuotas, dažniausiai kreivas. Trama gelsva, švelnaus agurkų kvapo. Sporos elipsiškos, 6—7 x 3—4,5 u m. Auga tik po beržais, didelėmis grupėmis, miškuose, beržynuose, rugpjūčio—spalio mėn. Apie Ukmergę ir kai kur kitur vadinama guotėmis. Vienas iš labiau kirmijančių grybų, vartojamas šviežias, ypač skanus sūdytas. IV kategorijos.

Tricholoma flavovirens

Vidutinio stambumo vaisiakūniai. Kepurėlė 3 — 7(10) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių pusiau iškili, senesnių paplokščia, su gūbreliu, geltona, žalsvai geltona, rusvai geltona. Lakšteliai geltoni, žalsvai geltoni, priaugtiniai, laisvi. Kotas 2—5(8) cm ilgio, 1 — 3 cm storio, trumpas, plaušuotas, lakštelių spalvos. Trama balsva, po luobele geltona, malonaus kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 6—8 x 3—5 u m.
Nors ir smarkiai kirmijantis, bet visų grybautojų gerai pažįstamas ir mėgstamas grybas, dar vadinamas žaliuoke. Vartojamas šviežias, sūdytas, marinuotas, džiovintas, šaldytas. II kategorijos. Paruošų organizacijos superka dideliais kiekiais.
Auga rugsėjo—lapkričio mėn. smėlinguose pušynuose. Lapuočių miškuose būna stambesni, nesmėlėti, mažiau sukirmiję, bet retai randami. Vienas vertingiausių valgomų grybų Lietuvoje.

Hygrophorus leucophaeus

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—4(5) cm skersmens, jaunų vaisiakūnių iškili, vėliau beveik paplokščia, su buku gūbreliu, gelsva, oranžiškai gelsvai rusva, centrinė dalis ryškesnės, tamsesnės spalvos, pakraščiai balsvi. Lakšteliai kreminės gelsvos spalvos. Kotas 5—9 cm ilgio, 0,5 — 1 cm storio, kepurėlės spalvos arba truputį šviesesnis, į pagrindą smailėjantis. Trama balsva, nekarti. Sporos ovališkos, 6—8 x 4—5 u m. Auga lapuočių, ypač plačialapių miškuose, rugsėjo— spalio mėn. Vartojama šviežia, sūdyta. IV kategorijos. Lietuvoje auga apie 50 rūšių guočių, beveik visos valgomos, tačiau daugiausia smulkūs grybai, todėl menkos vertės. Vertingiausia ūmėdinė guote (Hygrophorus russula (Schaff.: Fr.) Quėl), tačiau ji Lietuvoje reta.

Hygrocybe nigrescens

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 4—9 cm skersmens, kūgiška, vėliau paplokščia, su gūbreliu, plaušuota, raudonai geltona, oranžiškai geltona, vėliau gelsvai pilka, pilka, pagaliau net juosva, paspaudus juoduoja. Lakšteliai oranžiškai geltoni, nešvariai geltoni, prie pagrindo raudonai geltoni, senų vaisiakūnių juodi. Kotas 5—8 cm ilgio, 0,5 — 2,5 cm storio, plaušuotas, vagotas, oranžiškai geltonas, raudonai geltonas, prie pamato balsvas, senų vaisiakūnių juosvas. Trama gelsva, turi klampių sulčių, kurios sąlytyje su oru pasidaro pilkos, pagaliau pajuoduoja. Be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos elipsiškos, 9—11(13) x 5— 6 u m.
Auga rugpjūčio—spalio mėn. miškų pakraščiuose, kirtavietėse, pakelėse. Valgoma, bet menkavertė. Vertingas saprotrofas.