Scleroderma citrinum

Vaisiakūniai vidutinio didumo arba dideli, 3—10 cm skersmens, dažniausiai rutuliški, ochrinės spalvos, stora luobelė karpota, kartais po kelis suaugę į vieną kupstelį. Kotas rudimentinis, prie pagrindo yra geltonos grybienos kuokštelis. Trama jaunų grybų balta, perpjauta parausta, senesnių bręstant sporoms violetiškai juoda, išraizgyta baltomis gyslomis, kieta, stangri, kompaktiška, karti. Sporos dygliuotos, 7—12 u m. Auga liepos—spalio mėn. smėlinguose miškuose, pakelėse, kartais atrodo lyg senų, pageltusių bulvių primėtyta. Lietuvoje dažnai aptinkama. Nuodinga. Iš visų kukurdvelkių lengvai išsiskiria kietais vaisiakūniais, viduje juoda trama.

Tricholoma sulphureum

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—6(8) cm skersmens, jauna varpelio formos, kūgiška, vėliau paplokščia, su gūbreliu, plaušota, žalsvai geltona, rusvai geltona. Lakšteliai geltoni, sieros geltonumo, žalsvai geltoni, stori, trapūs, priaugtiniai. Kotas 5—10 cm ilgio, 0,5—1 cm storio, dažniausiai kreivas, į pagrindą nusmailėjęs, apšepęs rusvais plaušeliais, rusvai geltonas, rusvas. Trama geltona, žalsvai geltona, nemalonaus aštraus kvapo, karti. Sporos pailgai elipsiškos, 9—12 x 5—6 u m.
Auga rugpjūčio—spalio mėn. lapuočių ir mišriuose miškuose, parkuose, kapinėse. Mėgsta kalkingus, molingus mišrius ąžuolynus. Su žaliuoke negalima sumaišyti, nes auga lapuočių miškuose, yra aštraus nemalonaus kvapo, kartaus skonio, vaisiakūniai ilgesniais kotais. Šiek tiek nuodingas.

Clitocybe dealbata

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—5(6) cm skersmens, iš pradžių iškili, senesnių grybų paplokščia, truputį įdubusi, lygi arba kiek plaušota, plona, balta, pilkšva, kartais net pilkai gelsva. Lakšteliai balti, tankūs, pusiau nuaugtiniai ar priaugtiniai. Kotas 3—5 cm ilgio, 0,3—0,5 cm storio, iš pradžių lygus, vėliau plaušotas, baltas. Trama balta, nekarti, nestipraus medienos kvapo, plona. Sporos elipsiškos, 5—6 x 3—4 u m. Auga rugsėjo—lapkričio mėn. pievose, ganyklose, pakelėse, žolėtuose mišriuose miškuose, pamiškėse, parkuose, krūmingose pievose, šlaituose, daugiausia pavieniui. Nuodinga, kaip ir nuodingosios plaušabudės, musmirės, turi muskarino.
Labai panašiose augimvietėse aptinkama nuodingoji tauriabudė (Clitocybe rivulosa (Fr.) Kumm.), tik šios vaisiakūniai yra kūno spalvos, rusvi; taip pat turi nuodingos medžiagos muskarino.

Hypholoma fasciculare

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—3(7) cm skersmens, iš pradžių varpelio formos, iškili, vėliau paplokščia, šviesiai geltona, žalsvai geltona, vidurys tamsesnis — geltonai rudas, lygus, pakraščiai su geltono šydo liekanomis. Lakšteliai sieros geltonumo, senesnių grybų violetiškai žalsvi, žalsvai ir rudai juosvi, siauri, tankūs, priaugtiniai, pusiau nuaugtiniai. Kotas 5—10 cm ilgio, iki 1 cm storio, plaušotas, viršutinė dalis geltona, apatinė geltonai rusva, arčiau kepurėlės yra rinkiška liekana. Trama geltona, plona, kartaus skonio, nemalonaus kvapo. Sporos 6—7 x 3—4 u m. Auga birželio—spalio mėn. kupetomis ant kelmų, stuobrių, šakų, šaknų. Visoje Lietuvoje labai paplitusi. Nuodinga. Iš daugelio kelmabudžių šiam grybui būdinga geltonai žalsva kepurėlė, geltonai žalsvi, žalsvai rudi lakšteliai, be to, nežvynuota.

Paxillus involutus

Vaisiakūniai dideli, mėsingi. Kepurėlė 5—10(15) cm skersmens, jauna nežymiai gaubta, vėliau netaisyklingai paplokščia, įdubusi, pakraštėliai užsilenkę žemyn, matinė, plaušota, po lietaus lipni, gelsvai rusva, pilkai ruda, žalsvai pilkšvai ruda. Lakšteliai gelsvi, žalsvai gelsvi, senų rudi, nuaugę kotu žemyn, tankūs, paspaudus paruduoja. Kotas 4—6 cm ilgio, 1—2 cm storio, šiek tiek šviesesnis už kepurėlę, plaušotas, paspaudus paruduoja. Trama gelsva, vėliau rusva, paspaudus ar perpjovus patamsėja. Sporos elipsiškos, 8—10 x 5— 6 u m.
Auga miškuose, parkuose, soduose, vasarą — rudenį. Daugelyje Europos šalių meškutė (kai kur vadinama alksninuku) išbraukta iš valgomųjų grybų asortimento kaip nuodinga, o kai kuriose iš jų bei Amerikoje šis grybas ir dabar gerai paruoštas vartojamas maistui. Jame yra nuodingų medžiagų, ypač radioaktyvaus švino, stroncio.
Labai panaši juodkotė meškutė (P. atrotomentosus Fr.), šios vaisiakūniai stambesni, mėsingesni, kotas juodai aksominis, sporos mažesnės (5—6 x 4 u m).

Cortinarius orellanus

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 3—7 cm skersmens, jauna pusiau apvali, senesnė išsiplėtusi, paplokščia, su gūbreliu, mėsinga, sausa, plaušota, apšepusi smulkiais žvyneliais, geltonai raudona, oranžiškai ruda, ruda, rausvo atspalvio. Lakšteliai tamsiai rudi, raudonai rudi, stori, reti, platūs, priaugtiniai ar pusiau nuaugtiniai. Kotas 3—9 cm ilgio, 0,5—1,5 cm storio, jaunas plaušotas, gelsvas, senesnis rusvai geltonas, į pagrindą smailėjantis. Trama gelsva ar net rusva, nemalonaus kvapo, švelnaus skonio. Sporos elipsiškos, 8—12 x 5,5—7 u m.
Auga rugpjūčio—spalio mėn. lapuočių miškuose, dažniausiai po ąžuolais, beržais, pasitaiko pušynuose. Labai nuodingas, nuodinga medžiaga orelaninas pažeidžia inkstus, kepenis. Apsinuodijimo požymiai pasireiškia po 3—14 dienų.

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, jauna varpelio formos, senesnė gaubta, arba paplokščia, su gūbreliu, plaušuota, plaukuota, kartais net šerpetota, pilkšva, pilkšvai gelsva, ochriškai gelsva, rusva, pakraščiai su balto šydo liekana. Lakšteliai pilkšvi, senesnių vaisiakūnių pilkai rudi, rudi, pakraščiai su baltais danteliais, tankūs, pusiau nuaugtiniai. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,3—0,7 cm storio, baltas, prie lakštelių rusvas, apaugęs baltais plaušeliais, pamatinė dalis plaukuotai plaušuota, į pagrindą storėjantis. Trama balta, pilkšva, gelsva, miltų kvapo. Sporos elipsiškos, 8—11 x 4—6 u m.
Auga birželio—spalio mėn. spygliuočių, kartais lapuočių miškuose, dažniausiai grupėmis; mėgsta kalkingas dirvas. Nuodinga. Visoms plaušabudėms (Lietuvoje jų daugiau kaip 60 rūšių) būdinga nuodinga medžiaga muskarinas, kurio vienose rūšyse daugiau, kitose mažiau.

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—4 cm skersmens, jauna varpelio, šalmo pavidalo, senesnė horizontali, su gūbreliu, iš pradžių plaušuota, vėliau kartais suskeldėjusi, žvynuota, gelsvos, kreminės geltonos spalvos. Lakšteliai balsvi, senesnių grybų žalsvai geltonai rudi, net tamsiai rudi, priaugtiniai. Kotas balsvas, senesnių vaisiakūnių gelsvas, su balsvais plaušeliais, pamatinėje dalyje yra mažas gumbelis, 2—4 cm ilgio, 0,2—0,6 cm storio. Trama balsva, trapi, karčiųjų migdolų kvapo. Sporos 8—12 x 5—7 u m.
Auga rugpjūčio—spalio mėn. lapuočių, rečiau spygliuočių miškuose, alksnynuose, krūmokšniuose, po lazdynais. Nuodinga.

Inocybe dulcamara

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—5 cm skersmens, jauna gaubta, apvaliai iškili, senesnė paplokščia, net truputį įdubusi, su gūbreliu, plaušuota, žvynuota, ochrinės rudos spalvos, geltonai ruda, gelsvai ochrinė, žalsvai gelsva. Lakšteliai žalsvai gelsvi, senesnių grybų geltonai rudi, pakraščiai balsvi, priaugtiniai, jaunų vaisiakūnių su gelsvai rusvo šydo tinkleliu. Kotas 2— 4 cm ilgio, 0,3—0,8 cm storio, kepurėlės spalvos, į apačią rusvėja, plaušuotas, netoli lakštelių yra plaušuota rinkio liekana. Trama gelsva, koto rusva, nemalonaus kvapo, rūgštokai karti. Sporos elipsiškos, pupos formos, 9—11 x 5—6 u m.
Auga smėlėtuose pušynuose, pasitaiko eglynuose, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens, grupėmis. Labai dažna. Nuodinga. Panašiausia į kisliąją kelmiukę (Kuekneromyces mutabilis), tik šios kepurėlės paviršius lygus, neplaušuotas, nežvynuotas, auga tik ant medienos.

Inocybe geophylla

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 1—3 cm skersmens, jauna varpeliška, kūgiška, senesnė paplokščia, su ryškiu gūbreliu, balta, pilka, pilkai gelsva, plaušuota. Lakšteliai pilki, pilkai rudi, pakraščiai su baltais taškeliais, priaugtiniai. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,3—0,9 cm storio, vienodo storumo arba į pagrindą storėjantis, plaušuotas, kepurėlės spalvos. Trama balta, nemalonaus kvapo. Sporos plačiai elipsiškos, 7—11 x 5—7 u m. Auga liepos—spalio mėn. įvairiuose miškuose, parkuose, soduose. Labai dažna. Nuodinga. Šios plaušabudės yra keletas formų.