Cyathus striatus

Vaisiakūniai smulkūs, jauni 1—2 cm aukščio ir 1 cm skersmens, cilindriški, apšepę rudais, geltonai rudais, violetiškais plaukeliais. Vaisiakūniui didėjant plėvelė, dengianti viršutinį jo galą, trūksta ir vaisiakūnis pasidaro taurelės formos. Vidus pilkšvai rudas, rievėtas, lyg su vertikaliomis pertvarėlėmis, tarp kurių yra peridėlis su sporomis. Sporos elipsiškos, lygiu paviršiumi, 18—22 x 9 — 12 u m.
Auga rugpjūčio—lapkričio mėn. ant pūvančių medžių, šakų, kelmų, lapų. Nevalgoma. Ji pūvančią medieną paverčia puria dirva.

Geastrum sessile

Vaisiakūniai maži arba vidutinio didumo, jauni rutuliški, išgaubti, dažniausiai po žemėmis arba miško paklotėje. Grybui augant jo viršutinė dalis (vaisiakūniui išlindus į paviršių) sutrūkinėja į 5—12 išsilenkusių skiltelių ir tada jis būna panašus į žvaigždę. Vaisiakūnis odiškas, kietas, paviršius matinis, šiurkštus. Sporos apvalios, dygliuotos, 3—4 u. m. Auga liepos—rugsėjo mėn. eglynuose. Lietuvoje aptinkama ir daugiau žvaigždulių, visi nevalgomi. Grybautojai juos dažniau palaiko kerpėmis nei grybais.

Phallus impudicus L.

Vaisiakūniai dideli. Jaunas vaisiakūnis — vištos kiaušinio didumo ir formos gumbas, dažniausiai iki pusės išlindęs iš humusingos žemės. Kiaušinio luobelei trūkus, staigiai (per keletą valandų) išauga 10—15 cm ilgio ir 3—4 cm storio tuščiaviduris baltas, korėtai akytas kotas, į pagrindą storėjantis, pamatinė dalis apgaubta pilka išnara. Kepurėlė 3—4 cm aukščio, kūgio pavidalo, smulkiai raukšlėta, apsitraukusi storu sluoksniu žalių gleivių. Jos nemalonaus kvapo, iš tolo užuodžiamos vabzdžių, kurie gleives greitai nulaižo, lieka balta, akyta, sausa kepurėlė. Sporos elipsiškos, 4 x 1—2 u m. Auga liepos—rugsėjo mėn. lapuočių, mišriuose miškuose, parkuose. Nevalgoma. Mėgsta humusingą, drėgną dirvą, ypač plačialapius medžius, krūmus. Drebutinės masės spiritinis antpilas vartojamas nuo reumato. Lietuvoje šis grybas labai dažnas. Vaisiakūniai kiaušinio formos valgomi.

Russula emetica

Vaisiakūniai vidutinio didumo, labai trapūs. Kepurėlė 5—8(10) cm skersmens, jauna pusrutuliška, iškili, vėliau horizontali, vidurys dažniausiai įdubęs, šviesiai raudona, skaisčiai raudona, luobelė lengvai lupasi. Lakšteliai balti, senesnių grybų kreminiai, priaugtiniai. Kotas 7—8 cm ilgio, 1—2 cm storio, baltas, kietas. Trama balta, švelnaus kvapo, kartaus, deginančio pipirų skonio. Sporos dygliuotos, 8—13 x 6—10 u m. Auga liepos—rugsėjo mėn. spygliuočių, rečiau lapuočių miškuose. Dėl kartaus skonio maistui nerekomenduojama. Neabejotinai, ne viena šį ūmėdė yra patekusi į pintinę, ir nieko baisaus nėra atsitikę. Priklausomai nuo augimvietės išskiriamos kelios šios ūmėdės formos:
var betularum (Hora) Romag. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, melsva, violetinė. Lakšteliai balti, prisegtiniai. Kotas baltas, 3—6 x 0,5—1 cm. Trama balta, karti. Auga tik po beržais. Vaisiakūniai smulkesni. Nevalgoma.
var. silvestris Sing. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, ryškiai raudona, vėliau išblunka iki gelsvos, kreminės spalvos. Kepurėlė trapi, luobelė gerai lupasi. Trama balta, karti. Nevalgoma. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose. Lietuvoje labai dažna.

Gymnopilus hybridus

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo. Kepurėlė 3—6(8) cm skersmens, jaunų grybų pusiau kūgiška, senesnių paplokščia, kiek iškili, lygi, oranžiškai geltona, oranžiškai ruda, geltonai ruda. Lakšteliai iš pradžių gelsvi, vėliau rudai geltoni, tankūs, priaugtiniai. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,3—0,6 cm storio, su rinkio pavidalo šydo liekana, gelsvas, apatinė dalis rusva, pagrindas apsitraukęs baltu mūsu, stangrus. Trama balsva, senesnių grybų gelsva, karti. Sporos apšepusios, elipsiškos, 7—9 x 3—5 u m.
Auga liepos—rugsėjo mėn. ant negyvos spygliuočių medienos. Neretas. Dėl kartaus skonio nevalgomas. Ant kelmų, stuobrių, išvartų ir gyvų kamienų auga daug įvairių rūšių grybų, dažniausiai grybautojų vadinami „kelmučiais”. Iš jų tik keletas rūšių (paprastasis kelmutis, kislioji kelmiukė) labai geri valgomi grybai, kitų rūšių grybai nevalgomi, o kai kurie net labai nuodingi.

Gymnopilus sapineus

Vaisiakūniai vidutinio didumo. Kepurėlė 5—7(10) cm skersmens, jaunų grybų plačiai kūgiška, senesnių paplokščia, sausa, smulkiai plaušuota, žvynuota, gelsva, geltona, priaugtinė. Kotas 5—7(8) cm ilgio, 0,5—1 cm storio, viršutinė dalis gelsva, apatinė gelsvai ruda, apsitraukęs baltu mūsu; pagrindas dažniausiai sustorėjęs. Trama plona, geltona, tampri, nemalonaus kvapo, labai karti. Sporos apšepusios, elipsiškos, 7—10 x 4— 5 u m.
Auga liepos—spalio mėn. ant spygliuočių medžių kelmų, stuobrių, virtuolių, šakų. Gan dažnas grybas. Dėl kartaus, nemalonaus skonio nevalgomas.

Cortinarius bolaris

Vaisiakūniai vidutinio didumo, mėsingi. Kepurėlė 3—5 cm skersmens, jauna ovališka, gaubta, senesnė paplokščia, sausa, kieta, oranžiškai geltona, apaugusi smulkiais raudonais, plaušuotais žvyneliais. Lakšteliai tankūs, geltonai rudi, rudi, priaugtiniai. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,5—1(1,5) cm storio, kepurėlės spalvos, apšepęs raudonais plaušeliais, smulkiais žvyneliais. Trama balsva, gelsva, senų grybų rausva. Sporos apvalios, 6—7 x 5—6 u m.
Auga rugpjūčio—spalio mėn. lapuočių, mišriuose miškuose, pavieniui. Nevalgomas. Lietuvoje nėra dažnas.

Dermocybe sanguinea

Vaisiakūniai smulkūs, kraujo spalvos. Kepurėlė 2—5 cm, jauna kūgiška, iškili, vėliau paplokščia, plaušuota, kartais smulkiai žvynuota, pakraščiai išsilankstę. Lakšteliai siauri, tankūs, priaugtiniai arba laisvi, kepurėlės spalvos. Kotas 3—7 cm ilgio, 0,3—0,7 cm storio, plaušuotas, kepurėlės spalvos, į pagrindą storėjantis, pamatinė dalis balsvai gelsva. Trama raudona, plona, be ypatingo kvapo, skonio. Sporos apšepusios, elipsiškos, 6—9 x 4—5 u m.
Auga rugsėjo—spalio mėn. spygliuočių ir mišriuose miškuose, daugiausia pušynuose. Daug retesnis nei raudonlakštis nuosėdis. Nevalgomas.

Dermocybe semisanguinea

Vaisiakūniai smulkūs, vidutinio didumo. Kepurėlė 2—6 cm skersmens, jauna apvaliai išgaubta, varpelio formos, vėliau pusiau iškili, paplokščia, plaušuota, žalsvai ruda, ochriškai ruda. Lakšteliai kraujo raudonumo, reti, priaugtiniai. Kotas ochrinės geltonos spalvos, plaušuotas, vienodo storumo, 3—10 cm ilgio, 0,5—1 cm storio. Trama rusva, plona, be ypatingo kvapo ir skonio. Sporos apšepusios, elipsiškos, 6—8 x 4—5 u m. Auga rugpjūčio—spalio mėn. spygliuočių ir mišriuose miškuose, dažniausiai smėlinguose pušynuose, pasitaiko ir drėgnuose pušynuose. Grybas lengvai atpažįstamas pagal raudonus lakštelius. Nevalgomas. Dažnas.

Hebeloma fusipes

Vaisiakūniai smulkūs. Kepurėlė 2—5 cm skersmens, jauna varpelio formos, gaubta, iškili, senesnė paplokščia, su gūbreliu, sausa, plaušuota, pilkšva, pilkai rusva. Lakšteliai iš pradžių pilki, vėliau gelsvai rudi, tankūs, priaugtiniai. Kotas 5—7(8) cm ilgio, 0,2—0,6 cm storio, stangrus, plaušuotas, ties viduriu šiek tiek sustorėjęs, į pagrindą smailėjantis, baltas, pilkšvas. Trama balsva, pilka, storoka, nemalonaus kvapo, kartoka. Sporos cit-riniškos, 10—15 x 7—10 u m.
Auga liepos—rugsėjo mėn. daugiausia lapuočių ir mišriuose miškuose. Nedažna. Nevalgoma. Jaunabudės dažniausiai nemalonaus kvapo, tai būdinga šios genties grybams. Pagal šį požymį labai svarbu nustatyti nevalgomus, labai paplitusius mūsų miškuose grybus, gana panašius į pievagrybius.