Avietės jautriai reaguoja į azoto ir kalio trąšas, o mažiausiai – į fosforo. Jaunos avietės (pirmuosius dvejus metus po sodinimo) tręšiamos tik azoto trąšomis – 100-120 kg/ha v.m. (340-400 kg/ha arba 34-40 g/m2 amonio salietros). Derančioms avietėms azoto trąšų normos, remiantis lapų analizėmis ir priklausomai nuo natūralaus dirvos derlingmo, yra 70-120 kg/ha v/m. Didelė dalis [...]

Tinkamiausia vieta ir dirvožemis. Susižavėjome gražiomis spanguolių uogomis, tačiau nesugalvojame kur jas paso­dinti? Gal balkone, o gal sode? Juk plan­tacijos neįsiveisi turėdamas vos kelis arus žemės, o sodyboje ar po langu turėti mažą spanguolyną – visai šaunu. Stambiauogėms spanguolėms tinkamiausias yra aukštutinio tipo durpže­mis (aukštapelkinis). kurio pH svyruoja nuo 3.8 iki 5.0. Jei tokio neturime pakankamai, galime [...]

Apie tai kokį pasirinkti dirvožemį ir kaip sodinti spanguoles, skaitykite kitame straipsnyje. “Black Veil”. Išvesta JAV 1890 metais, atrinkus kloną iš natūralios populiacijos Masačūsetso valstijoje. Tai pati anksty­viausia veislė. Uogos purpurinės su juos­vu atspalviu, ryškiai blizgančios, be ap­našų. varpo pavidalo. 100 vienetų masė – 70.5-87.1 g. Vidutinis uogos ilgis – 12.5 mm. skersmuo – 11.4 mm. Veislė yra [...]

Ūkiniu požiūriu svarbiausios spanguolių savybės yra prinokimo laikas, derlumas, uogų kokybė ir jų išsilaikymas sandėliuojant, atsparumas nepalankiems faktoriams: šalčiams, ligoms ir kenkėjams. Spanguolės (Oxycoccus Hill) priklauso erikinių (Ericaceae) šeimai. Gentyje yra tik 4 rūšys. Visiems puikiai pažįstam paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris Pers., syn. O. quadripetalus Gilib., Vaccinium oxycoccus L.) vis dar gausiai auganti Čepkeliuose, Žuvinto paliuose [...]

Fragaria vesca L (Erškėtinių šeima) Paprastoji žemuogė – daugiametis žolinis augalas. Šakniastiebis trumpas, rusvas, horizontaliai arba įžambiai šliaužiantis. Stiebas stačias, truputį ilgesnis už lapus. Iš pamatinių lapų pažastų išauga šliaužiantys ūgliai, kurie bamblių vietoje įsišaknija. Taip atsiskiria nauji augalai. Lapai trilapiai, ilgakočiai, dantytais kraštais. Stiebas ir lapkočiai plaukuoti. Žiedai balti, dažniausiai dvilyčiai, su ilgais žiedkočiais, po [...]

1.  Žalio kadagio šakelės užpilamos verdančiu vandeniu, ekstrahuojama. Atvėsus užpilui iki +37°C, 30 min. mirkomos kojos. Po to reikia apsimauti vilnonėmis kojinėmis ir gultis į lovą. Taip gydomas reumatinis poliartritas. Gydomasis kursas – 6-7 vonios (kas antrą dieną). 2. 300 g ramunėlių žiedų užplikoma 5 I vandens, ekstrahuojama 2 val., nukošiama ir supilama į šiltą vonią [...]

Agropyron repens P.B. (Varpinių šeima) Daugiametis žolinis augalas, turintis ploną, nariuotą, ilgą šliaužiantį šakniastiebį. Stiebas status, tuščiaviduris. Lapai ilgi, plokšti, žali arba melsvai žali. Žiedynas – sudėtinė varpa. Augalas žydi birželio-liepos, o sėklas brandina rugpjūčio-rugsėjo mėn. Varputis auga laukuose, pievose, sodybose, pakelėse, daržuose. Tai sunkiai išnaikinama dirvožemio piktžolė, tačiau žmogaus sveikatai vertinga. Vaistinei žaliavai šakniastiebiai ruošiami [...]

Valeriana officinalis L. (Valerijoninių šeima) Vaistinis valerijonas yra daugiametis žolinis augalas, turintis statų, tuščiavidurį, viršuje šakotą stiebą. Šakniastiebis vertikalus, su smulkiomis šakelėmis. Lapai plunksniški, skroteliniai, ilgakočiai, viršutiniai – bekočiai. Augalas žydi birželio-rugpjūčio mėn. oranžiniais ar baltais kvepiančiais netaisyklingais žiedais, susitelkusiais šluoteliniais žiedynais. Lietuvoje auga savaime drėgnose pievose, ežerų, upių pakrantėse, krūmuose, be to, yra auginamas. Mėgsta lengvą [...]

Sorbus aucuparia L. (Erškėtlnių šeima) Šermukšnių yra daug rūšių, tačiau populiariausias – paprastasis. Jauni jo ūgliai pūkuoti, paaugę – pliki, pilkai rudi. Lapai sudėtiniai, plunksniški, tamsiai žali, pliki iš viršaus ir plaukuoti iš apačios. Baltos spalvos žiedai susitelkę gausiažiedėmis skėtiškomis šluotelėmis. Žydi gegužės-birželio, o vaisius brandina rugpjūčio-rugsėjo mėn. Vaisiai rutuliški, raudonos ar raudonai oranžinės spalvos. Apie [...]

Frangula alnus Mill. (Šaltekšninių šeima) Paprastasis šaltekšnis yra daugiametis krūmas arba medis, turintis stačius, šakotus stiebus. Lapai pražanginiai, kotuoti, lygiakraščiai. Augalas žydi gegužės-liepos mėn. neryškiais žalsvai baltais smulkiais žiedais, susitelkusiais lapų pažastyse. Subrendęs vaisius yra juodas kaulavaisis. Šaltekšniai auga miškuose, ežerų ir upių drėgnose pakrantėse bei kitose pelkėtose vietovėse. Vaistinei žaliavai žievė ruošiama pavasarį, kai lengva lupti nuo [...]