Šlaitinė veronika (Veronica spicata L)

Žiedynai — viršūninės, nusmailėjusios, varpiškos kekės, atsiskyrusios nuo likusios stiebo dalies. Pažiedės lancetiškos arba yliškos, nepanašios į stiebo lapus. Taurelė iš 4 elipsiškų, plaukuotų skiltelių, kurios prie pagrindo suaugusios. Vainikėlis netaisyklingas, mėlynas, kartais žydras ar violetinis, plaukuotomis žiotimis, 4 jo skiltelės kiek pakilusios aukštyn, kitaip negu kitų veronikų, kurių vainikėlio atbraila plokščia. Kuokeliai 2, prisitvirtinę prie vainikėlio vamzdelio pamato. Vaisius — savotiškos formos dėžutė, apaugusi liaukiniais plaukeliais, smarkiai suplota statmenai pertvarai, su 2 išsipūtusiais lizdais, ties pertvara įsmaugta, liemenėlis gerokai išsikiša iš įdubimo. Stiebas status arba kylantis, apie 30—40 cm aukščio, dažniausiai nešakotas, apaugęs plaukeliais. Lapai priešiniai, arčiau stiebo viršūnės kartais pražanginiai, lancetiški, kraštai karbuoti, arčiau lapo pagrindo kartais lygūs. Stiebo apatinėje dalyje lapai kiaušiniški, su koteliais, aukščiau siauresni, bekočiai, kartais lygiakraščiai. Daugiametis augalas įžambiai pakrypusiu šakniastiebiu ir palaipomis. Auga sausose pievose, smėlynuose, kalvų ir pylimų šlaituose, pakelėse, sausuose miškuose (pušynuose, beržynuose).
Žiedus lanko vabzdžiai. Žolės pašarinė vertė labai menka, galvijai ganykloje paprastai ją palieka, ėda avys ir ožkos. Žydinčių augalų galima rasti iki spalio pradžios, jie praskaidrina gana skurdų rudeninio miško vaizdą.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *