Rožių ligos

Jeigu žemė itin rūgšti, tai matysite iš augalo augimo. Paprastai itin rūgštingoje žemėje negyvena net sliekai, kurie yra pagrindiniai dirvožemio struktūros natūralūs puoselėtojai. Sliekas jūsų sode perdirba natūralų humusą (trąšas) į mineralines medžiagas. Tačiau neapsigaukite, augalo skurdumą, ypatingai rožės, gali lemti, pasodinimas giliau negu dešimt centimetrų. Šaknys nebegauna oro, nebepasiekia maisto medžiagų, ir augalas pradeda leipti. Nors rožės yra ilgašaknės gėlės, tačiau tai nereiškia, kad gėlę reikia sodinti giliai.

Šaknų kaklelių skilinėjimo priežastimi dažniausiai būna pasodinimas per arti žemės paviršiaus. Tuomet dar jaunos, nespėjusios įsitvirtinti augalo šaknys, kenčia nuo oro permainų: merkiantis lietus paplauna dirvą, šalti vėjai nupusto žemę ir atidengia šaknis.

Rožės skurdumą lemia sodinimas pavasarį, o ne rudenį.  Paprastai pavasarį pasodinta rožė skuba tvirtintis ir plėsti šaknis. Tam ji išnaudoja daug energijos ir jos paprasčiausiai nebelieka augumui.  Taip pat pavasarį pasodintų rožyčių ūglius gali nudeginti skaisti pavasario saulė. Beje, rožė džiūva ne tik todėl, kad pasodinta saulėkaitoje, bet ir todėl, kad šalia pastato pasodintai rožei trūksta drėgmės, nes pastarąja tenka dalintis su pamatais.

Apie kalcio trūkumą įtikiniamiausiai signalizuoja jūsų rožyno spalvos. Paprastai netinkamoje žemėje gėlės auga blankesnės, ne tokios ryškios, kokios gali būti.

Jeigu trūkstant kalcio rožė bus blanki, tai trūkstant kalio gėlę gali pradėti alinti juodasis dėmėtumas. Nepamirškite, kad tai viena sunkiausiai įveikiamų rožių ligų. Vos tik vasarą pasirodžius ant lapų juodoms dėmėms nedelsiant imkitės priemonių. Nupurkškite ne tik sergančiąją, bet ir greta augančias rožžes profilaktiškai, su specialiomis priemonėmis skirtomis būtent šiai ligai gydyti. Jūsų greitas reagavimas – gali išgelbėti jūsų gėlę.

Sausi ir susiraitę lapai yra maisto medžiagų trūkumas dirvoje: tuomet galima teigti, kad trūksta visų įmanomų medžiagų ir nieko kito nebeliks kaip tik persodinti augalą į tinkamesnę vietą. Dar esant netinkamai dirvos struktūrai, lieka pasitikėti gamintojų siūlomomis trąšomis. Tik būkite atsargūs jas naudodami, nenuplikykite gėlės. Atidžiai skaitykite instrukcijas.

Ir, svarbiausia, nepamirškite nuolatinio dirvos purenimo aplink pasodintųjų rožių šaknis, tai padeda gėlės viršutinei daliai per šaknis pasiekti daugiau oro, vandens. Kai didėja žemės pralaidumas, skatinamas geresnis rožių šaknų vystymąsis. Stiprios šaknys – stipri gėlė.