Cornus sanguinea L.
Platus, iki 2 — 5 m aukščio krūmas, rečiau medelis. Metūgliai rausvai rudi arba raudoni. Lapai priešiniai, lygiakraščiai, rudenį paraustantys. Žiedai smulkūs, žalsvai balti, skėtiškose kekėse. Žydi gegužės—birželio mėn., kartais rudenį pražysta antrą kartą. Vaisius — sultingas, rutuliškas, melsvai juodas, žirnio dydžio kaulavaisis; prinoksta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi sėklomis ir šakninėmis atžalomis. Auga visoje Lietuvoje, bet nelabai dažna. Aptinkama lapuočių arba mišrių miškų trake, šlaituose, palaukėse, auginama parkuose, sodybose. Geriausiai tarpsta vidutinio drėgnumo karbonatiniuose dirvožemiuose. Dekoratyvinis, medingas augalas. Tinka šlaitams apželdinti, gyvatvorėms sudaryti.
Vaisiai nevalgomi, nors literatūroje yra duomenų, kad iš jų galima gaminti kavos pakaitalą. Apyvaisyje ir sėklose yra 30—55 % nedžiūstančio aliejaus, tinkančio maistui, muilo gamybai bei techniniams reikalams. Mediena vartojama stalių darbams, jauni ūgliai — pynimui.
Lietuvoje auginama keletas introdukuotų rūšių, iš kurių vertingiausia yra geltonžiedė sedula (C. mas L.). Tai perspektyvus dekoratyvinis, vaisinis ir medingas augalas.