Ilgi siauri raudoklės žiedynai aplipę violetiškai purpuriniais ar rausvais, didokais, taisyklingais žiedais. Taurelė siaura, neprasiskleidusi, vainikėlis iš šešių pailgų lapelių. Pražysta birželio mėn., žydi visą vasarą. Vaisius — dėžutė. Augalas nuo 30 cm iki 1,5—2 m aukščio. Stiebas status, briaunotas, dažniausiai greta auga keli stiebai. Lapai pailgi, smailiaviršūniai, bekočiai, stiebo apatinėje dalyje priešiniai arba menturiniai, viršutinėje dalyje pražanginiai. Lapų apatinėje pusėje gyslos ryškiai išsišovusios. Žiedyno lapai pamažu virsta pažiedėmis, kurių pažastyse išauga kuokšteliai žiedų.
Daugiametis augalas su stora, sumedėjusią šaknimi. Sudrėkusi sėklų luobelė pasidaro gleivėta, prikimba prie gyvūnų kūno paviršiaus, taip jie sėklas platina. Auga pelkėse ir pelkėtose pievose, nukastuose durpynuose, upių, ežerų, tvenkinių pakrantėse, griovių pakraščiais. Žiedai prisitaikę kryžminiam apdulkinimui. Raudoklės žiedai trejopi, su įvairaus ilgio liemenėliais — ilgais, vidutiniais ir trumpais. Kiekvieno žiedo kuokeliai dvejopi — ilgesni ir trumpesni. Nektaro žiede gana daug. Medus aitrokas, bet malonaus skonio ir gražaus žalsvo atspalvio. Sausą karštą dieną raudoklės lapai rasoja — augalas „verkia”. Taip specialios ląstelės pašalina iš audinių drėgmės perteklių.
Šaknyse ir lapuose yra rauginių medžiagų. Kadaise žvejai raudoklės nuovire mirkydavo tinklus, kad šie ilgiau išsilaikytų. Tas nuoviras turįs ir gydomųjų medžiagų.