Daugiametis, 10—70 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastiebis šliaužiantis, plonas, šakotas, gausiai išleidžiantis palaipų. Stiebas status, truputį briaunotas, apaugęs trumpais plaukeliais, lapuota viršūnė dažnai šakota. Lapai pražanginiai, pailgai lancetiški, 2 arba 3 kartus plunksniškai suskaldyti, apatiniai apie 20 cm, viršutiniai trumpesni, apatinė pusė nusėta taškinėmis liaukutėmis. Žiedai graižuose, kurie savo ruožtu stiebo ir šakų viršūnėse susitelkę į tankias skėtiškas kekes. Graižai smulkūs, 4—6 mm pločio. Graižo apatinėje dalyje skraistė iš pailgų, žalių, rudais plėneliniais kraštais skraistlapių. Graiže žiedai nevienodi: kraštiniai 5, dažniausiai balti, su plačia buka atbraila, vidurinių 14—20, jie gelsvi, vamzdiški, paplatėjusiu vamzdelio pagrindu. Vaisiai—1,5 mm ilgio, plokšti, nukirsta viršūne, sidabrinės pilkos spalvos lukštavaisiais. Žydi liepos—spalio mėn. Dauginasi sėklomis, sparčiai plinta požeminėmis palaipomis. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga pievose, ypač sausesnėse, miškuose, pamiškėse, miško aikštelėse, ganyklose, dirvonuose, patvoriuose, pakelėse, ant ežių. Be tipinės, Lietuvoje dar auga keletas formų: dažna rausvais liežuviškais žiedais f. rosea; Birštone rasta purpuriniais liežuviškais žiedais f. purpurea; Vilniuje auga labai gausiai plaukuota f. lanata. Vaistinis augalas, turintis priešuždegiminių ir baktericidinių medžiagų. Įeina į skrandį gydančių arbatų mišinius. Šviežia sutrinta žolė sulaiko kraują iš žaizdų. Be to, kraujažolė naudojama likerių gamyboje.