Paprastoji avietė

Rubus idaeus

Botaninis aprašymas:
Puskrūmis su dvimečiais stiebais, derančiais antraisiais metais. Šaknys gulsčios, labai išsišakojusios. Stiebas stalus, apvalus, laipiojantis arba gulsčias, nusvirusiomis viršūnėmis, 1-2m aukščio, apatinėje dalyje dažnai dygliuotas. Lapai sudėtiniai, neporomis plunksniški, apatiniai iš 5-7 lapelių, viršutiniai- iš 3; lapeliai kiaušiniški, nelygiai dantyti, smailiomis viršūnėmis, apvaliu arba širdišku pamatu, apatinė pusė plaukuota. Žiedai balti, smulkūs, susitelkę į žiedynus. Žydi gegužės-birželio mėnesiais, o vaisiai prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais. Vaisius(uoga) sudėtinis, sudarytas iš daugelio raudonų arba geltonų, pūkuotų, smulkių sultingų kaulavaisių. Uoga- saldi, kvapi, prinokusi lengvai atsiskiria nuo kūgiško balto žiedsosčio. Avietė dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis bei sėklomis. Maistinis, medingas, vaistinis augalas.

Paplitimas:
Europa, Azijos vidutinio klimato juosta, Šiaurės Amerika. Lietuvoje auga lapuočių, spygliuočių ir mišriuose miškuose(ypač kirtimuose), pamiškėse, krūmuose, drėgnuose derlinguose dirvožemiuose, neretai sudarydamas tankius sąžalynus. Mėgsta šviesias vietas. Paplitęs visoje respublikoje. Labai dažnas. Be to, šiai genčiai priklauso paprastoji katauogė(Rubus saxatilis); avietė tekšė(Rubus chamaemorus- auga aukštapelkėse) ir paprastoji gervuogė(Rubus caesius – auga miškuose, krūmuose, paupiuose). Kaip kultūrinis augalas avietė žinoma nuo Iva. Šiuo metu yra išvesta įvairių aviečių veislių, jos auginamos medelynuose, soduose, dekoratyviniuose želdiniuose.

Auginimas:
Avietės yra savidulkės, dėl to jos gali augti ir derėti pasodinus vieną veislę. Tačiau ten, kur auga 2-3 veislės, derlius būna gausesnis. Avietėms parenkama lygi saulėta vieta, apsaugota nuo šaltų vėjų. Joms tinka drėgna, puri ir puveninga dirva. Sodinama anksti pavasarį, prieš pumpurams išsiskleidžiant(kovo pabaigoje- balandžio mėnesiais), arba rudenį, nukritus lapams(spalio pabaigojelapkričio mėnesiais). Prieš sodinimą tręšiama mėšlu arba kompostu. Nepatartina sutankinti, todėl atstumai tarp augalų turi būti ne mažesni kaip 40-50cm. Avietynas toje pačioje vietoje gali derėti 12-15 metų.
* * *
Vaistinei žaliavai renkamos tik prisirpusios uogos giedrą, sausą, saulėtą dieną, be žiedsosčio. Plonu sluoksniu paskleidžiamos ant retos medžiagos ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos krosnyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 45-50°C temperatūroje. Laukinių aviečių uogos aromatingesnės ir geriau išsilaiko negu kultūrinių veislių. Gerai išdžiuvusios uogos nesulimpa, nenudažo pirštų, yra malonaus kvapo ir saldžiai rūgštoko skonio. Džiovintos uogos laikomos medžiaginiuose maišeliuose, sausoje ir gerai vėdinamoje patalpoje. Uogos vertės nepraranda dvejus metus. Lapai skabomi nuo augalų pasirinktinai, augalų neapnuoginant. Džiovinami pastogėse arba džiovykloje 40-45°C temperatūroje. Laikomi taip pat, kaip ir vaisiai. Tinka vartoti 1-2 metus. Daugelis naudingų medžiagų išlieka šaldytose uogose, laikomose -18°C temperatūroje(šaldiklyje). Atšildant uogas kiaurasamtį su uogomis 1-2min įmerkti į 30-35°C temperatūros vandenį ir po to jas suvartoti. Avietės užšaldomos ir cukraus sirupe(0,4kg cukraus- 1 l vandens). Užšaldytos laikomos šaldytuvo kameroje. Aviečių uogose yra iki 12% angliavandenių: gliukozės, fruktozės, pentozės; vaisiuose yra malonaus kvapo eterinio aliejaus; organinių rūgščių: citrinų, salicilo, obuolių, skruzdžių; vitaminų: C(16-30mg%), P(iki 120mg%), B1(iki 20mg%), PP(iki 170mg%), karotino(iki 14mg%); mineralinių medžiagų: kalio, natrio, kalcio, magnio, fosforo, geležies; raugų, pektinų, fitosterino, kuris padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir gydo aterosklerozę. Lapuose rasta daugelis išvardytų medžiagų, tačiau vitamino C daugiau(iki 80-90mg%), yra vitamino E, karotinoidų, flavonoidų(iki 170mg%).

Vartojimas medicinoje
Apie aviečių maistingąsias ir gydomąsias savybes jau žinojo senovės graikai ir romėnai. Jie miškuose renkamas avietes ne tik valgė, bet ir jomis gydėsi. Aviečių preparatai slopina uždegiminius procesus, mažina karščiavimą, skatina prakaitavimą(salicilo rūgštis ir eterinis aliejus), veikia sutraukiančiai, antibakteriškai, malšina skausmą, mažina cukraus kiekį kraujyje. Šviežiose arba džiovintose aviečių uogose yra salicilo rūgšties, todėl labai tinka nuo peršalimo. Be to, mažina temperatūrą, padeda nuo kosulio, taip pat sutrikus medžiagų apykaitai, esant avitaminozei. Jos žadina apetitą, gerina virškinimą, apsaugo nuo žarnyno infekcijų, gydo avitaminozes, reguliuoja širdies ritmą(dėl kalio druskų gausos). Lapai vartojami reumatui, sąnarių uždegimams, podagrai, karštinei gydyti, esant skydliaukės hiperfunkcijai, kapiliarų sienelėms stiprinti, skatina žaizdų gijimą.

Liaudies medicinoje

Tai pirmas vaistas gydant vaikus nuo įvairių peršalimo ligų: slogos, bronchito, gripo. Aviečių uogų arbatos nuo seno duodama ligoniams prakaito išsiskyrimui skatinti, kūno temperatūrai mažinti. Kad poveikis būtų stipresnis, išgėrus arbatą būtina atsigulti ir šiltai apsikloti. Taip pat vartojama nuo skorbuto, mažakraujystės; kaip blaivinimo priemonė padauginus alkoholio. Džiovintos aviečių šakelių viršūnės su lapais vartojamos nuo tų pačių ligų, kaip ir uogos. Džiovintų aviečių dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami nuo viršutinių kvėpavimo takų ir peršalimo ligų. Avietės naudojamos homeopatijoje.

Nuo peršalimo, gripo, esant aukštai temperatūrai
❖ 2 šaukštelius džiovintų paprastosios avietės uogų suberti į termosą. Užpilti stikline(200ml) verdančio vandens ir uždengti. Rekomenduojama per 1val išgerti 2-3 stiklines džiovintų uogų arbatos su medumi.
❖ Imti šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų ir tiek pat mažalapės liepos žiedų. Užpilti 2 stiklinėmis(400ml) verdančio vandens ir dar 5-7min pavirti. Nukošti, gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3-4 kartus per dieną, karštą.

Prakaitavimui skatinti
❖ 5-6 šaukštus džiovintų uogų užpilti 3 stiklinėmis verdančio vandens. Po 5-20min pradėti gerti ir išgerti per 1val. Tokia procedūra naudinga ir hiperlonikams.

Aterosklerozės profilaktikai
❖ Grūstuvėje sutrinti džiovintas uogas(jei šviežios, jų reikia suvartoti 5-6 kartus daugiau), masę užpilti pienu arba liesesne grietinėle iki skystokos tyrės. Vartoti po 1-2 šaukštus 5-6 kartus per dieną.

Sergant ūminiu sąnarių uždegimu
❖ Imti šaukštą džiovintų paprastosios avietės uogų, tiek pat didžiosios dilgėlės žolės ir pelkinės vingiorykštės žiedų. Šį mišinį užpilti 300ml verdančio vandens. Palaikyti 20min ir dar 5min pavirti. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) 3 kartus per dieną prieš valgį.

Džiovintų avietės šakelių ir lapų užpilas
❖ 4 šaukštelius susmulkintos žaliavos užpilti 2 stiklinėms(400ml) verdančio vandens ir užvirinti. Perkošus gerti po 1/2 stiklinės 4 karius per dieną – nuo kvėpavimo lakų uždegimo, viduriavimo, gastrito, enterito.

Vitamininė arbata
❖ Imti lygiomis dalimis džiovintų paprastojo erškėčio vaisių, paprastosios avietės, juodojo serbento ir bruknės lapų. Viską gerai sumaišyti. 2 šaukštus šio mišinio užplikyti stikline(200ml) verdančio vandens ir palikti sandariai uždarytame inde. Po to nukošti ir gerti su medumi po 1/2 stiklinės(100ml) 2 karius per dieną.

Nuo laringito
❖ 3 šaukštus išdžiovintų avietės lapų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens, palaikyti 30 min, nukošti ir 4-5 kartus per dieną skalauti gerklę.

Gydomoji arbata
❖ 2 šaukštus džiovintų aviečių uogų suberti į termosą, užpilti stikline(200ml) verdančio vandens ir uždengti. Rekomenduojama per 1val išgerti 2-3 stiklines džiovintų uogų arbatos su medumi- nuo peršalimo, anginos, gripo, aukštos temperatūros.

Paprastosios avietės uogos
❖ Nuo skrandžio skausmų, gydant mažakraujystę, sergant cukriniu diabetu, norint numalšinti troškulį patariama valgyti šviežias uogas.

Maistui
Avietės yra geras dietinis maistas, kuris tinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Uogos valgomos šviežios, džiovintos, iš jų verdamos uogienės, džemai, sirupai, želė, kisielius, spaudžiamos sultys, gaminamas vynas bei likeris. Vartojant ilgesniam laikui uogos sušaldomos. Jauni lapai ir ūgliai vartojami kaip arbatos pakaitalas. Šviežios uogos gerai malšina troškulį. Vartojamos ir šaldytos uogos. Jose vertingos medžiagos išsilaiko geriau negu džiovintose. Pamirkytos šiltame vandenyje apie 2min, atšyla.

Avietės su kremu
250g aviečių, stiklinė pieno, šaukštas krakmolo, 2 šaukštai cukraus, 2 tryniai.
❖ Pieną sumaišyti su cukrumi ir pašildyti iki virimo. Krakmolą praskiesti vandeniu, supilti pieną ir nuolat maišant virti, kol sutirštės. Nukelti nuo ugnies, įdėti trynių ir ataušinti. Avietes išdėlioti į vazeles, užpilti kremu ir sudėti į šaldytuvą.

Avietės savo sultyse
❖ Vaisius nuplauti, sudėti į stiklainius(0,5l), užpilti aviečių sultimis, pašildytomis iki 40-50°C temperatūros, 10min sterilizuoti, hermetiškai uždaryti ir ataušinti.

Kitos panaudojimo sritys
-Tai labai medingi augalai, iš 1ha avietyno bitės prirenka 900-1500kg nektaro. Avietėse yra daug purininių medžiagų, todėl sergant podagra bei inkstų uždegimu jų vartoti nepatariama. Reikia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.