Daphne mezereum L.
Vasaržalis, nelabai šakotas, iki 1,5 m aukščio krūmas.
Lapai pražanginiai, šakų viršūnėse.
Žiedai rožiniai, rečiau balti, stipriai kvepiantys, dažniausiai po 3 pernykščių lapų pažastyse. Žydi anksti pavasarį, vos nutirpus sniegui, dar lapams neišsiskleidus.
Vaisiai — sultingi, blizgantys, ryškiai raudoni kaulavaisiai, tankiai aplipę šakeles žemiau lapų; prinoksta birželio— liepos mėn.
Lietuvoje dažnas. Auga ūksminguose lapuočių ir mišriuose miškuose. Geriausiai tarpsta derlinguose, apydrėgniuose dirvožemiuose.
Dauginasi sėklomis.
Žalčialunkis – nuodingas augalas
Visose augalo dalyse yra nuodingų medžiagų mezereino ir dafnino, todėl jis labai nuodingas. Jau 10—12 vaisių – yra mirtina dozė vaikams. Žievės sultys sukelia odos paraudimus. Nurijus gali sukelti sunkius virškinimo trakto simptomus, tokius kaip vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas. Pakramčius žievės, gali iškristi dantys. Žiedadulkės gali sukelti akių, kvėpavimo takų uždegimą. Kartais žalčialunkiu apsinuodija paukščiai, naminiai gyvuliai.
Jei kas nors nurijo kurią nors žalčialunkio (Daphne mezereum) augalo dalį, labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją. Simptomai gali būti įvairus, o gydymas priklausys nuo apsinuodijimo sunkumo.
Jei augalo sultys ar lapai pateko ant odos, rekomenduojama pažeistą vietą nedelsiant nuplauti vandeniu su muilu. Taip pat patariama kreiptis į gydytoją, jei atsiranda odos dirginimas ar dermatitas.
Norint išvengti apsinuodijimo, būtina su augalu elgtis atsargiai. Taip pat svarbu, kad vaikai ir naminiai gyvūnai nepatektų į augalo augimo zoną, kad būtų išvengta atsitiktinio apsinuodijimo.
Daphne mezereum pavadinimo kilmė
Pavadinimas „Dafnė“ kilęs iš graikų mitologijos ir yra siejamas su istorija apie dievą Apoloną ir nimfą Dafnę. Pasak mito, Apolonas įsimylėjo Dafnę, tačiau tai nebuvo abipusė meilė, ir nimfa pabėgo nuo jo. Apolonas ją persekiojo ir kai jau ruošėsi ją pagauti, ji meldėsi savo tėvui, upės dievui Penėjui, prašydama pagalbos. Jos tėvas pavertė ją lauro medžiu, kad apsaugotų nuo Apolono.
Pavadinimas „Daphne“ buvo suteiktas šiam augalui, nes buvo manoma, kad tai buvo augalo rūšis, į kurį buvo paversta nimfa Dafnė. Pavadinimo antras žodis „mezereum“ yra kilęs iš lotyniško žodžio „mezereon“, kuris reiškia „kartus“, nurodant kartų augalo skonį.
Įdomu tai, kad augalas taip pat buvo vadinamas „vasario dafne“, nes kai kuriuose regionuose augalas pražysta būtent vasario mėnesį.
Kai kuriose kultūrose augalas buvo laikomas vilties ir atsparumo atšiaurioms žiemos sąlygoms simboliu.