Berberis vulgaris
Botaninis aprašymas:
Daugiametis 2-3m aukščio tankus, dygliuotas ir išsišakojęs krūmas. Šaknys cilindriškos, rudai pilkos, silpno kvapo. Ūgliai briaunoti, jauni gelsvi ar gelsvai purpuriniai, senesni- rusvai pilki. Šakelių dygliai trišakiai, iki 2cm ilgio. Lapai paprasti, elipsiški, atvirkščiai kiaušiniški, 2-5cm ilgio, trumpakočiai, pagrinde pleištiškai susiaurėję, smulkiai pjūkliškai dantytais kraštais. Žiedai geltoni, kvapūs, nusvirusiose kekėse. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Uogos, sunokusios rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kabo ant šakelių iki vėlyvo rudens. Vaisius- sultinga, pailga, ryškiai raudona rūgšti uoga. Atsparus šalčiams ir sausroms, mėgsta šviesias vietas. Maistinis, uoginis, medingas, vaistinis ir dekoratyvinis augalas.
Paplitimas:
Vakarų ir Pietų Europa, Rusijos europinė dalis, Kaukazas, Balkanai. Kalnuose auga iki 2000m aukštumose. Auginamas Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje auga sausuose šlaituose, krūmuose, pamiškėse. Mėgsta kalkingus ir laidžius dirvožemius. Dažnesnis Vilniaus ir Kauno apylinkėse, Pietryčių Lietuvoje; apyretis. Šiaurinėje respublikos dalyje neauga. Kaip dekoratyvinis krūmas auginamas soduose, sodybose ir parkuose.
Auginimas:
Raugerškiams parenkama šviesi vieta, puri, sausesnė dirva, nors priemolyje jie taip pat gerai auga. Dauginama sėklomis. Sėjama iš rudens tankiai, pavasarį sėklos gerai sudygsta, bet pirmaisiais augimo metais augalų aukštis būna tik 5-7cm. Retinama paliekant augalus kas 10cm. Jaunų augalėlių lapai skiriasi nuo suaugusių individų: jie būna apvalūs, su ilgomis(3-4mm) „blakstienomis“ šonuose. Prie lapų pagrindo atsiranda šereliai- būsimieji dygliai. Žydi sėjinukai 4-5 metais. Į nuolatinę augimo vietą jie persodinami po 2-3 metų. Jų šaknynas stambus, todėl aplink augalą kasama atsargiai ir krūmelis perkeliamas kartu su žemėmis. Raugerškis jautrus persodinimui ir jam reikia prisitaikyti, kad normaliai augtų naujoje vietoje ir nesirgtų.
* * *
Vaisiams vartojami paprastųjų raugerškių lapai ir vaisiai, o kartais- stiebų žievė ir šaknys. Lapai skinami po žydėjimo(liepos mėnesiais), vaisiai renkami subrendę(rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais), žievė lupama anksti pavasarį, šaknys kasamos vegetacijai pasibaigus. Lapų nuo vieno augalo galima nuskinti tik 1/4. Jie džiovinami pavėsyje arba pastogėse, nuolat pavartant. Visi pažeisti ir patamsėję lapai atskiriami nuo žaliavos, kuri yra savito kvapo ir rūgštoko skonio. Ji pakuojama į popierinius maišus ir laikoma tamsioje, sausoje vietoje. Tinka vartoti 1 metus. Vaisiai 1val džiovinami 90°C temperatūroje, po to – 35-40°C temperatūroje. Laikomi tankaus audinio arba popieriniuose maišuose sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti 1 metus. Jei ruošiamos šaknys, jos atkasamos tik iš vienos krūmo pusės ir atskiriama ne daugiau kaip 14 šaknų, kad augalas nesunyktų. Šaknys greitai plaunamos šaltame vandenyje ir džiovinamos. Apdžiuvusios supjaustomos 10-20cm ilgio gabalais. Jei storesnės negu 6cm, skeliamos išilgai. Džiovinti galima ant aukšto, paskleidus plonu sluoksniu, arba džiovykloje iki 40°C temperatūroje. Pakuojamos į medines dėžes ar kitą tinkamą tarą ir laikomos 3 metus vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje ant lentynų. Visose augalo dalyse yra alkaloidų: šaknų žievėje jų yra iki 15,4%, iš jų 9,4% sudaro berberinas, o likusią dalį- berbaminas, palmatinas, kalumbaminas ir kiti. Antžeminių augalo dalių žievėje yra gyvašakių, gleivių, rauginių medžiagų, pektinų, alkaloidų ir mineralinių medžiagų. Uogose yra
3,9-6,9% cukraus: fruktozės ir gliukozės; 2,6-6,6% organinių rūgščių: obuolių ir citrinos; 28-172mg% vitamino C, 40mg% vitamino E, karotino, vitamino P, flavonoidų, rauginių, pektininių, mineralinių ir kilų veikliųjų medžiagų. Derėjimo metu lapuose yra vitamino E ir eterinio aliejaus.
Vartojimas medicinoje
Kaip vaistinį augalą raugerškį vartojo jau senovės babiloniečiai ir indai. Viduramžiais juo gydė geltą ir maliariją. Raugerškio preparatai skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus, slopina uždegimus, pasižymi sutraukiančiu, kraujavimus stabdančiu, spazmolitiniu veikimu, stiprina kraujagyslių sieneles. Jais gydomi cholecistitai, lėtinės kepenų, skrandžio, dvylikapirštės žarnos ligos, tuberkuliozė, stabdomi pogimdyviniai kraujavimai, viduriavimai. Jie vartojami kompleksiškai su kitais vaistais onkologijoje ir gydant alergiškus morfijui asmenis.
Liaudies medicinoje
Raugerškis vartojamas sergant tuberkulioze, podagra, reumatizmu, po gimdymo gimdos susitraukimui gerinti. Nuoviru gydo maliariją ir skorbutą. Taip pat žievė, šaknys, uogos gydo virškinamojo trakto ligas; tinka žmonėms, kuriems pučia vidurius, skauda pilvą ar prastas apetitas. Žievės nuoviru gydoma geltligė, kepenų ir inkstų ligos. Juo skalaujama burna sergant dantenų uždegimu.
– Uogos stiprina kapiliarus, padeda sergant ateroskleroze, žadina apetitą; o jų sultys tinka troškuliui malšinti labai karščiuojant.
Sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis
❖ Šaukštą paprastojo raugerškio uogų užpilti stikline(200ml) verdančio vandens ir 15min kaitinti vandens vonelėje. Leisti 45min nusistoti ir gerti po 1/4 stiklinės(50ml) 3-4 kartus per dieną.
Šlapimo išsiskyrimui skatinti
❖ Imti šaukštą paprastojo raugerškio lapų ir žievės, tiek pat plaukuotojo beržo lapų, paprastojo kadagio vaisių ir paprastosios kraujažolės žolės. Viską gerai sumaišyti. Šaukštą šio mišinio užpilti stikline(200ml) šalto vandens. Po 8val nukošti ir įpilti stiklinę verdančio vandens. Gerti po 1/2 stiklinės(100ml) ryte ir vakare.
Vonios sergant egzema ar dedervine
❖ Imti šaukštą paprastojo raugerškio uogų, tiek pat plaukuotojo beržo pumpurų, juoduogio šeivamedžio žiedų ir trispalvės našlaitės žolės. Viską gerai sumaišyti. 3 šaukštus šio mišinio užpilti 1l verdančio vandens. Šiltai apkloti ir palikti 8val. Po to 15min pakaitinti. Nukošti, supilti į vonią. Vonią reikėtų ruošti 5-6 kartus kas antrą dieną.
Maistui
Raugerškio uogos vartojamos konditerijos, likerių bei degtinės pramonėje. Iš vaisių gaminamas sirupas, uogienės, drebučiai, įdarai, antpilai, kompotai. Marinuoti ir sūdyti vaisiai vartojami įvairiems patiekalams pagardinti. Pavasarį švieži raugerškių lapai- puikios vitamininės salotos.
– Švieži vaisiai su cukrumi arba medumi- ne tik vitaminingi ir vartojami kaip desertas, bet ir kaip vaistas, gerinantis virškinimą, teigiamai veikiantis žarnyno peristaltiką.
Natūralios raugerškio sultys
❖ Prinokusias raugerškio uogas nuplauti, palikti, kad nuvarvėtų vanduo, paskui išspausti. Sultis supilti į emaliuotą indą ir pašildyti iki 80°C temperatūros, paskui išpilstyti į stiklainius, uždengti dangteliais, 15min sterilizuoti ir uždaryti.
Raugerškio uogos, trintos su cukrumi
❖ Uogas nuplauti, palikti, kad nuvarvėtų vanduo, paskui sumaigyti mediniu šaukštu. Užkaisti ant silpnos ugnies, pašildyti iki 80-85°C, įdėti cukraus(1:1) ir palaukti, kol jis ištirps. Po 20min užvirinti, išpilstyti į stiklainius, 5-10min sterilizuoti, uždaryti ir ataušinti.
Kitos panaudojimo sritys
– Raugerškių vaisiai naudojami vilnai, linui, popieriui dažyti(rožine spalva); šaknysgeltoniems dažams gaminti.
– Augalas medingas- iš 1ha raugerškyno bitės prirenka iki 200kg nektaro.
– Kaip dekoratyvinis krūmas auginamas soduose, sodybose ir parkuose; sodinamas gyvatvorėse. Jis nesodintinas netoli javų pasėlių, nes yra tarpinis rūdžių grybų šeimininkas. Nevartotinas padidėjus kraujo krešėjimui, nėščiosioms, kraujuojant menopauzės metu.