Anyžius patariama auginti mėšlu arba durpių ir mėšlo kompostu patręštame dirvožemyje. Anyžius geriausiai auginti lengvoje, gerai įdirbtoje neutralaus rūgštingumo arba šarminiame dirvožemyje. Anyžius reikia pasėti anksti pavasarį, nes šie augalai atsparūs šalčiams. Nupjautą anyžių žalumą patariama vartoti kaip prieskonius, skaninant mėsos ir žuvies patiekalus, o sėkloms gardinti kepinius. Anyžių lapus galima pjauti, praėjus 2-2,5 mėnesio…
Anyžiai – vieni seniausių prieskoninių ir eterinio aliejaus turinčių augalų. Apie anyžių gydomąsias savybes buvo žinoma senovės Graikijoje ir Romoje. Šis augalas buvo minimas Avicenos ir Hipokrato darbuose. Manoma, kad žmonės anyžius pradėjo auginti rytinėse Viduržemio jūros pakrantėse. Kai kurie tyrinėtojai teigia, jog anyžiai buvo pradėti auginti Senovės Egipte. Paprastieji anyžiai – vienmečiai, žoliniai, skėtinių…
Tai įspūdingi lapiniai ir žydintys augalai. Priklauso jie ajerinių (Araceae) šeimai, kilę iš Vidurio ir Pietų Amerikos tropinių miškų. Burbuolės pavidalo žiedyną gaubia didelis spalvotas pažiedlapis. Žiedynas panašus į kalijų. Gėlių parduotuvėse galite nusipirkti Šerčenio anturio hibridus (A. scherzerianum hybrida). Šie hibridai žydi ištisus metus. Gerokai didesni ir reiklesni šilumai bei oro drėgmei yra A.…
Nelaukdami, kol pavasarį atšils dirvožemis, paruoškite storos vielos karkasą. Šiuo karkasu uždenkite nedidelį braškių lysvės plotą ir jį uždenkite vidutinio storio plėvele. Polietileno plėvelę sutvirtinkite: jos galus, besiliečiančius su dirvožemiu, užberkite žemėmis arba prispauskite medine kartele. Dirva, padengta tokiu karkasu, įšyla greičiau: 10 cm storio sluoksnyje ji yra vidutiniškai 5ºC šiltesnė nei atvirame lauke, o…
Maitindamiesi amarai išskiria saldžių ekskrementų lašelius. Šie lašeliai nubėga augalais, priviliodami muses, vapsvas, bites ir ypač dažnai – sodo skruzdėles. Jei ant sveikų augalų pamatysite skruzdėles, žinokite – jos apsaugo amarus nuo kitų kenkėjų ir netgi žiemai pateles nuneša į skruzdėlynus. Amarai kenksmingi ne vien tik tuo, jog čiulpia augalų sultis. Amarai neretai būna ir…
Daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, gėles pažeidžia įvairių rūšių amarai. Amarai būna žalsvi, pilkšvi ir net juodi. Amarai beveik nejudėdami tupi ant apatinės lapų pusės ir čiulpia jų sultis. Amarų pažeisti lapai susisuka ir miršta. Ūglių galai išsikreivina, nustoja augti, prastai bręsta, o daržovės – nudžiūva. Amarai netampa lėliukėmis, o peržiemoja jų kiaušinėliai. Amarų kiaušinėliai – ovalūs,…
