Dažniausiai valgiams pagardinti vartojame atvežtinius prieskonius, bet juos visada gali pakeisti pačių išauginti augalai. Jų auginimas ir priežiūra labai paprasta, tik reikėtų auginti toliau nuo kelių ir naminiams gyvūnams nepasiekiamose vietose. Vietoj atvežtinio muskato riešuto puikiausiai tiks raudonėlis ar gelsvė, pipirus keiskite kalendra, lauro lapelius, jei neauginate patys, keiskite bazilikais. Gvazdikėlius puikiausiai pakeis citrininė melisa.…
Daržininkai vis dažniau naudoja augalų augimo reguliatorius: mirko sėklas, purškia žiedus, laisto ir purškia daigus. Naudojant juos augalų sėklos greičiau sudygsta, augalai būna atsparesni ligoms ir nepalankioms augimo sąlygoms, anksčiau dera, derlius būna didesnis ir kokybiškesnis. Yra nemažai augalų augimo reguliatorių. Tai ivinas, natrio gumatas, uetinas, ambiolas, biozinas, gibersibas, epinas, silk, ЭБФ-5, „Завязь“, oxydat (Baltarusija),…
Visiems augalų preparatams ruošti rekomenduojama naudoti lietaus vendenį, medinius, molinius ar emaliuotus indus. Nuovirus ir ištraukas naudoti paruošimo dieną, ryte arba vakare apipirškiant augalų viršutinę ir apatinę puses. Preparatų kibimui prie lapų pagerinti rekomenduojama pridėti ūkiško muilo. Augalai prieš grybines ligas: – asiūkliai (1 kg žaliosios asiūklių masės/10 l vandens, skiesti 1:5), svogūnai (500 g…
Sienos, tvoros ar gyvatvorės šešėlyje galima užauginti įvairiaspalvių gėlių, kurios ryškiomis spalvomis gali papuošti gėlyną. Žinoma, spalvas reikėtų derinti. Tad kokie augalai kokiomis spalvomis žydi? Raudoni ir rausvi. Astilbė (žydi liepą – rugsėjį), užauga iki 1,20 m, stambiažiedė notra, žiedai violetiniai rausvi (žydi birželį – liepą), užauga iki 60 cm, ugninė žiognagė, žiedai oranžiniai raudoni…
Arbūzus patariama laikyti uždaroje patalpoje sudėtus ant lentynų, sukaltų iš grotelių, viena eile, uodegėlėmis į viršų, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Oro temperatūra šiose patalpose turi būti ne aukštesnė nei 5ºC šilumos. Melionus patariama laikyti pakabintus arba taip pat kaip ir arbūzus, sudėkite viena eile. Ilgesnį laiką tinka laikyti nesunokę melionai, nes jie prinoksta…
Salotos kaip daržovė atėjo į tarptautinę virtuvę iš Italijos, o tiksliau – iš senovės Romos, kurioje salotos buvo vienintelis patiekalas, kurį sudarė daržinė trūkažolė (endivija), petražolės ir svogūnai, paskaninti medumi, pipirais, druska ir actu. Taigi salotos buvo žinomos dar prieš 2500 metų. Tačiau tik XVI a. Pabaigoje – XVII a. pradžioje salotos peržengė Apeninų pusiasalio…
