Obelys

       Ar įsivaizduojate, kokią įtaką obuoliai gali daryti mūsų gyvenimui? Kad ir keletos obuolių suvalgymas per savaitę praturtintų mūsų organizmą reikalingais vitaminais. O to dėka pagerėtų ir imuninės sistemos atsparumas bei galėtumėme rečiau lankytis daktarų kabinetuose.

       Obelys yra populiariausi ir daugiausiai paplitę medžiai tiek Europos, tiek Amerikos žemynuose. Pačių žinomiausių obuolių rūšių (pavyzdžiui Golden) galime aptikti kone kiekviename sode. Dažniausiai medžio rūšis pasirenkama atsižvelgiant į aplinkos sąlygas. Kuo laiau jos sutinka su veislei reikalingomis, tuo gausesnis derlius gaunamas.

       Daugėliui obelų reikalingas kryžminis apdulkinimas. Žinoma yra ir savidulkių rūšių. Ketinant įsigyti irruošiantis sodinti medį, reikėtų atkreipti dėmesį į šį punktą. Jei būsimoje obels vietovėje nestinga vabzdžių, tuomet geriausia rinktis kryžmiškai apdulkinamus augalus, o jei jų stinga- savidulkinius. Pavyzdžiui jeigu Jūsų sklypas yra miesto centre, patariama rinktis savidulkius medžius.

       Jeigu niekuomet ankščiau Jūsų sode nebuvo obels, dabar yra pats laikas apie tai susimastyti. Geriausias metas obelų sodinimui yra nuo žiemos iki ankstyvo pavasario. Vienas iš palankiausių mėnesių yra Gruodis. Kalbant apie patį sodinimą galima teigti, jog jis išties nėra sudėtingas. Pirmiausia reikia iškasti gana didelę duobę, jod gylis ir plotis priklauso nuo konkretaus medelio. Jei šaknys tik kelios, užteks ir mažesnės duobės, o jei jų daug ir jos išsikerojusios, reikės pasirūpinti didžiule duobe. Klaidinga būtų suspausti ar pernelyg suspausti augalo šaknis jau sodinimo pradžioje. Taip pat neužmirškite dėmesio atkreipti ir į duobės gylį. Palankiausia būdų medelį sodinti tokio gylio duobėje, kokiame gylije jis buvo laikomas prieš persodinimą, nes prie tokios žemės vietos jis jau buvo pripradęs. Tarkim, jei medelis buvo iškastas ir iki naujojo sodinimo laikomas vazone, duobės gylis turėtų būti vazono gylio arba šiek tiek (bet tik iek tiek) gilesnis. Iškasus duobę reikėtų įstatyti medelį ir jo šaknis bei nedidelę dalį apsupti žemių sluoksniu. Jei norite, jog obelėlė gerai augų, galite ją patręšti. Tačiau reikėtų neužmiršti, jog tik ką pasodinto augalo šaknys yra įpatingai jautrios ir per didelis trąšų kiekis gali nudeginti šaknis, o tai atsilieps vėlesniame augalo vystimesi, augime bei vaisių brandinime.

Norėdami apsaugoti jau turimus arba dar planuojamus sodinti jaunus medelius, turėtume pasirūpinti jų parišimu. Geriausia pasirinkti medelio dydžio lazdą, kurią įkaltumėte netoli nuo pasodintojo augalo ir pririštumėte obels stiebą prie lazdos. Tai būtų lyg „antras obels kamienas“, kuris padėtų atsilaikyti nepalankių aplinkos sąlygų (pavyzdžiui didelio vėjo) metu.

       Be abejo deėtų priminti ir apie obelų laistymą. Dažniausiai jis priklauso nuo medelio dydžio bei subrendimo. Jei tai tik ką pasodintas jaunas sodinukas su nedidelėmis šaknimis, juo rūpintis teks kiek daugiau, nei visiškai suaugusiu medžiu. Kol augalo šaknys dar silpnos ir retos, jos nesugeba pilnavertiškai apsirūpinti reikiamu vandens kiekiu, tad pirmaisiais mėnesiais reikėtų obelėlę laistyti. Tačiau ne per dideliu kiekiu vandens, nes perlaistymas taip pat gali padaryti blogą įtaką. Augalui kiek įsitvirtinus jo drėgme rūpintis nebėra tiek svarbu, nes šaknys įsiplečia į visas puses ir neradusios vandens vienur, jį gauna iš kitos pusės.

       Obuolys yra lyg energijos šaltinis. Tad jei savo sode dar neturite obels- dabar yra pats tinkamiausias laikas ją pasisodinti.

Straipsnis verstas iš anglų kalbos.