Mėlynės

Vaccinium myrtillus L.


Vasaržalis, 15—50 (100) cm aukščio, žaliomis briaunotomis šakelėmis krūmokšnis ar krūmelis. Auga ne per daug ūksminguose, dažniausiai spygliuočių ir mišriuose miškuose, ypač pušynuose, aukštapelkėse. Plynuose kirtimuose skursta, išnyksta. Mėgsta drėgnus, rūgščius dirvožemius. Mėlynės, numesdamos daug lapų, pagausina rūgštų humusą, sudaro storą miško paklotės sluoksnį. Besniegėmis žiemomis nušąla šakelės ir stiebai, tačiau greitai atželia. Nuo pavasarinių šalnų neretai nukenčia butonai ir žiedai. Dauginasi šakniastiebinėmis atžalomis (todėl sudaro tankius sąžalynus) ir sėklomis. Sėjinukai dažniausiai išauga ten, kur būna suardyta miško paklotė. Uogose yra 3,7—11,5% cukrų, daugiausia monosacharidų, 0,3 —1,9% pektinų, 0,7—2,2% organinių rūgščių. Mėlynės yra svarbiausi iš pavasarinio medunešio augalų. Jos vartojamos medicinoje.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *