Oras pakvipo medum — visi žino, kad pražydo liepos. Net mėnuo pavadintas liepos vardu, kai būna pats intensyviausias jų žydėjimas, nors dažnai pradeda žydėti birželyje. Nedideliuose žiedynuose po 3-7 žiedus; pažiedlapiai šviesiai žalsvi. Taurėlapiai pailgi, žalsvi. Vainiklapiai šviesiai gelsvi. Kuokeliai tokio pat ilgio kaip vainiklapiai, jų daug, sudaro 5 kuokštus. Vaisius — rutuliškas riešutėlis. Medis iki 30 m aukščio, 1 m ir daugiau skersmens. Lapai vidutinio didumo, pražanginiai. Lakštas beveik apskritas, kiek įkirptu asimetrišku pagrindu, staigiai nusmailėjusia kreiva viršūne, 4-7 cm ilgio; lapkotis iki 4 cm ilgio. Lapo kraštas dantytas, viršutinė jo pusė tamsiai žalsva, apatinė šviesesnė, pilkšvai žalia, gyslų kampeliuose yra rusvų plaukelių kuokštai. Pumpurai pliki. Medis gyvena iki 400 (600) metų. Dauginasi sėklomis, ataugomis ir atlankomis. Auga miškuose, auginama pakelėse, parkuose, kapinėse, miestų gatvėse, prie sodybų, nelabai drėgnuose, derlinguose dirvožemiuose. Pakenčia paunksnę.
Iš žiedų bitės prineša daug medaus. Jie vertinami kaip vaistinė žaliava. Liepų žievės plaušai plačiai buvo vartojami įvairiems namų ūkio reikmenims. Mediena minkšta, lengva, tinka daugeliui smulkių dirbinių, tekinimui, drožimui, iš jos gaunama medicininė anglis. Liepa labai paplitusi žaliojoje statyboje. Tai vienas atspariausių medžių, gerai pakeliančių genėjimą, taip pat užterštą orą. Miškuose liepa vertinama ir dėl to, kad gerina dirvožemį, mažina jo rūgštingumą.