Žiedynas — siaura šluotelė, panaši į varpą. Varputės vienažiedės. Žieduose, kitaip negu kitų varpinių žolių, yra po 2 kuokelius. Pradeda žydėti birželio pirmomis dienomis ar net gegužės gale.
Stiebas iki 40 cm aukščio. Lapai linijiški, neilgi. Liežuvėlis 2 mm ilgio. Daugiametis, retakeris augalas su daugeliu stiebų. Dauginasi sėklomis, kurios noksta ne vienu metu. Jas platina gyvūnai.
Auga pievose, miškuose, dirvonuose, rečiau laukuose, dažniausiai nerūgščiuose ir nederlinguose dirvožemiuose. Pakenčia sausrą, bet neauga pelkėse, kur trūksta oro. Kai karštą šienapjūtės dieną pradžiūsta pradalgės, pradeda kvepėti šienas. Maloniausias iš žolių yra gardūnytės kvapas (turi kumarino). Tai lyg ir šieno prieskonis, nes gryno gardūnytės šieno gyvuliai neėda, o mišinyje — labai noriai. Ganyklose mėgstama avių, nes pavasarį anksti suželia, o vėliau atželia daug lapų. Gardūnytės žole aromatizuojamas tabakas, galima jos įdėti tarp skalbinių, kad maloniai kvepėtų. Turi gydomųjų medžiagų. Daugelyje kalbų šios žolelės vardas susijęs su maloniu kvapu (rus. dušistyj kolosok, vok. Ruchgras).