Pradėkime nuo to, jog visai nesvarbu, koks gyvasis organizmas bebūtų, jo augimo skatinimui reikalingos tam tikros medžiagos. Tad ne išimtis yra ir žolė. Norėdami, jog Jūsų žolynas gražiai ir gausiai vešėtų, turėtumėte jį tręšti. Ar kada susimąstėte, kiek kartų ir kaip tai daryti? Jei ne, tuomet supažindinsime su pagrindiniais šio proceso principais. Per sezoną žolynas turėtų būti tręšiamas vidutiniškai keturis kartus. Pirmasis- balandį, kuomet žemę palieka įšalas ir žolė turi atsigauti po stingdžiusio šalčio. Patariama naudoti aukštos koncentracijos azotines trąšas. Antrasis tręšimas turėtų būti gegužę. Jam galite naudoti komposte susikaupusias ir susigulėjusias trąšas, kurios savaime pasigamino ten dedant
išrautas žoles bei metant pašarų likučius. Kitaip dar galiem vadinti tręšimu organinėmis trąšomis. Po to daroma šiokia tokia pertraukėlė.
Dažniausiai karščiausi ir labiausiai išvarginantys mėnesiai būna liepa ir rugpjūtis. Tad liepos pabaigoje svarbu ne tik patręšti, bet ir intensyviai laistyti. Tokiu būdu žolelės bus vešlesnės bei iš vidaus drėgnesnės ir gajesnės. Tad sumažinsite pievelės plotų išdegimo nuo kaitrių saulės spindulių galimybę.
Be abejo yra ir dar vienas tręšimo būdas, kuriuo pakeliamas žemės pH lygis. Tai 
kalkių naudojimas. Prieš jas beriant reiėtų pasdomėti kokio rūgštumo žemė yra ir palyginti ar tai tinkamas pH Jūsų pievelei, ar per žemas. Jei per mažas, tuomet ankstyvą pavasarį (kol dar žolė nepradėjo žaliuoti) paberkite nedidelį sluoksnį kalkių ant žolyno paviršiaus.
Jei jau numatėte, kada žolyną tręšite, galime teigti, jog šia sritimi kaip ir pasirūpinta. Toliau svarbus klausimas yra įvairiausios kirmelės ir lervos, kurios naikina žolių šaknis. Jų naikinimui yra keletas būdų. Pirmasis- jau prieš tai minėtas kalkių naudojimas. Jis itin veiksmingas, nes šie organizmai nemėgsta rūgščios terpės. Tačiau būtina kreipti dėmesį į naudojamą kalkių kiekį, nes persistengus gali būti padaryta didelė žala ne tik kirmelėms, bet ir pačiai vejai. Antrasis būdas būtų įvairiausių sodo prekių parduotuvėse esančių
preparatų naudojimas. Pasirinkus konkretų skystį ar miltelius ant pakuotės turėtumėte rasti aprašymą, kada ir kaip jį naudoti. Jei informacijos apie vartojimo laiką nėra, bandykite stebėti žolyną ir kai pamatysite, jog jį puola kenkėjai, iškart į pagalbą griebkite pasirinktas medžiagas. Bet kaip ir kalkes, taip ir šias medžiagas reikėtų naudoti saikingai.
O pats svarbiausias darbas, kurį galėsite pradėti daryti jau po keleto savaičių yra vejos sutvarkymas po žiemos išdaigų. Turbūt pastebėjote, jog iš nežinia kur joje atsiranda akmenėliai, šakelės bei kitos nereikalingos dalelės. Tad derėtų jas išrinkti, kad žolelės galėtų netrukdomai augti. Ką dar galite daryti pavasarį? Atkreipkite dėmesį į pačią žemę. Jei ji yra itin susigulėjusi ir susispaudusi galite pasiimti grėblį ir kiek papurenti bent jau jos paviršių. Tuomet žolelių šaknys gaus deguonies ir daugiau vietos augimui. Tačiau nedarykite to tol, kol žemę kausto įšalas, nes galite sudraskyti šaknų sistemą ir pro atsiradusius tarpelius ateitų šaltas oras, kuris gali nušaldyti žolės šaknis.
Dažnai atrodo, jog pasėję žolynėlį neturėsime juo rūpintis. Tačiau tai yra pagrindinė daroma mąstymo ir nusiteikimo klaida. Nes žolę, kaip ir kitus augalus, reikia tiek tręšti, tiek laistyti, tiek ravėti, tiek pjauti.