Ilgame suktuko pavidalo žiedyne iš lapų pažastų išauga po vieną žiedą. Taurelė ir vainikėlis suaugtiniai, jų vamzdeliai ilgi, viršūnė staigiai paplatėjusi. Vainikėlis ilgesnis už žalią taurelę, gelsvas arba balkšvas, išraizgytas mėlynai violetinėmis gyslelėmis. Jo žiotys rausvai violetinės, atbraila su penkiomis nevienodo didumo bukomis skiautelėmis; išorinė vainikėlio pusė apaugusi trumpais plaukeliais. Kuokeliai 5, iš jų du trumpesni už kitus. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėn. Vaisius — dviskyrė dėžutė, atsidaranti išgaubtu dangteliu. Taurelė išlieka vaisiams sunokus. Sėklos tamsios, apvalios ar kiek pailgos ir išlinkusios, smulkiai duobėtos.
Stiebas status, šakotas, nuo 20 iki 100 cm aukščio. Lapai pailgi, stambiai dantyti ar skiautėti, kotuoti tik apatinieji. Augalas vienmetis, visas apaugęs plaukeliais ir lipnus. Auga panamėse, šiukšlynuose, pakelėse, paupiuose. Drignė labai nuodinga (turi įvairių alkaloidų, ypač sėklos). Gali apsinuodyti ir gyvūnai, ir žmonės. Nuodai paveikia psichiką, didesnės dozės mirtinos, paraližuojami kvėpavimo centrai. Labai seniai, dar Babilone ir Egipte, vartota kaip vaistažolė, kai kur specialiai auginama. Tų pačių medžiagų, kaip drignės žolėje ir sėklose, yra ir durnaropėje. Sis augalas vešlesnis, stiebas labiau išsikerojęs, lapai stambesni negu drignės, nelipnus, tik nemaloniai kvepia. Žiedai pavieniai, stambūs. Vainikėlis baltas, išauga iki 6—10 cm ilgio, jo vamzdelis ilgas, siauras, atbraila su 5 plačiai trikampiškais danteliais, kurių viršūnėje ilgas smaigalėlis. Kuokeliai trumpesni už vamzdelį. Auga panašiose vietose kaip ir drignė.