Crataegus L.
Medžiai arba krūmai 3—12 m aukščio. Stiebo žievė rausva, pilka, dažnai nelygiai briaunota. Lapai 1—15 cm ilgio, ištisiniai, skiautėti, rečiau suskaldyti. Žiedai 1 — 2 cm skersmens, škotiškuose žiedynuose. Vainiklapiai balti, rožiniai. Vaisiai rutuliški, oranžiniai, raudoni arba juodi obuolėliai. Kauliukai kieti, trišoniai. Žydi gegužės—birželio mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėn. Dauginasi šaknų atžalomis ir kauliukais (sėklomis).
Auga upių šlaituose, pakriaušėse, miškuose, pamiškėse, krūmuose. Dažnai auginama parkuose, soduose, gyvenvietėse. Paplitusios visoje Lietuvoje. Lietuvoje auga 4 savaiminės ir 23 introdukuotos rūšys. Vaistinei žaliavai vartojami žiedai ir vaisiai raudonosios (C. sanguinea Pall.) ir kitų savaime augančių bei introdukuotų rūšių. Žiedai renkami pradėjus augalams žydėti ir prinokę vaisiai (rugsėjo—spalio mėn.). Žieduose yra organinių rūgščių (kavos, chlorogeno ir kt.), hiperozido, kvercetino, acetilcholino, cholino, trirnetilamino, mineralinių medžiagų, vaisiuose — 3,14 — 4,52 (iki 15) % cukraus, 0,26—0,32 % organinių rūgščių, 1,29 —1,61 % pektinų, apie 2,5? % ląstelienos, 0,42—0,48 % rauginių, dažinių, 1,07—1,26 % mineralinių medžiagų.
Gudobelės yra dekoratyvūs, medingi augalai, o kai kurių rūšių obuolėliai valgomi. Mediena tinka graviūros darbams, smulkiems dekoratyviniams gaminiams.