Graižąs kiek mažesnis negu kitų dagių, 1—2,5 cm skersmens, pailgas, dygus ir šiek tiek apnarpliotas voratinkliškais plaukeliais. Visi žiedai vamzdiški, purpurinės spalvos, iki pusės išlindę iš graižo skraistės. Žydi antroje vasaros pusėje, pražysta liepos mėn. Vaisius — lukštavaisis, 3 mm ilgio, rusvas, su tamsiais skersiniais ruoželiais. Skristukas ilgesnis už skraistlapius. Pro padidinamąjį stiklą galima įžiūrėti ant skristuko šerelių smulkius dantelius, kuriais dagių rūšys skiriasi nuo usnies rūšių. Šių vaisių skristukų plaukeliai plunksniški ir be dantelių. Stiebas net iki 180 cm aukščio ir iš daugelio augalų skiriasi išilginiais garbanotais sparneliais. Lapai pailgi, plunksniškai suskaldyti, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesiai pilkšva, pūkuota. Dvimetis, kartais daugiametis augalas su verpstiška šaknimi. Vaisius išnešioja vėjas. Auga miškuose, krūmuose upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, dažniausiai pavieniais egzemplioriais. Žiedus lanko nektaru mintantys vabzdžiai, kurie surenka ir žiedadulkes. Bitininkai gerai vertina dagio žiedų medų. Kitos dvi dagių rūšys, augančios Lietuvoje, gerokai retesnės, auga pakelėse, prie gyvenviečių. Tai lenktagalvis (graižai stambūs, nusvirę) ir dygliuotasis dagiai (standūs dygliai ant lapų ir dygliuoti stiebo sparnai).