Yra tiesiog įprasta ir normalu tiek dovanoti, tiek gauti gėles įvairiausių švenčių progomis. Be jų sunkiai įsivaizduojami gimtadieniai, minėjimai, konkursai ar apdovanojimų ceremonijos. Tad tikrai galima teigti, jog gėlės yra įprastas mūsų gyvenimo objektas. Tačiau ar kada teko susimąstyti apie taip, kaip jos įgauna tokias gražias spalvas?

Dažniausiai nuėję į gėlių saloną išvystate visą margumyną įvairiausių spalvų bei atspalvių gėlių. Yra įprasta manyti, jog jų spalvą lemia vien tik sėklose užkoduoti genai. Tačiau tai ir yra pagrindinė apgaulė. Kuo toliau, tuo labiau į gėlių pardavėjų akiratį atkeliauja ne itin žmonių žinomas triukas. Neįsivaizduojate, kur čia šuo pakastas? Ogi visa paslaptis slepiasi po baltos spalvos žiedus auginančiomis gėlėmis.

Yra daryti įvairiausi tyrimai, kurių dėka pastebėta, jog gėlės, kurios augina spalvotus žiedus yra kiek brangesnės nei tos, kurios augina baltuosius. Panašiai yra ir su gėlių pardavimu. Pigiau ir lengviau rasti baltos spalvos gėlių šaltinį, nei ryškių bei sodrių spalvų. Tad šiuo aspektu naudojasi ir šių dienų gėlių pardavėjai. Jie nusiperka baltas gėles ir nudažo įvairiausiomis spalvomis. Pirkėjui didelio skirtumo nėra ar gėlė užaugino spalvingą žiedą, ar jis yra nudažytas, nes kaina nuo to nesiskiria. Tačiau pardavėjai taip pasidaro šiokį tokį pelną. Tad mes siūlome juos šiek tiek pergudrauti ir gėlių žiedus nusidažyti patiems.

Tai labai įdomus, paprastas bei nesudėtingas darbas, kuriam prireiks tik vieno pagrindinio elemento. Spėkite, kas tai galėtų būti? Atsakymas labai paprastas – tai rašalas, kurio šiomis dienomis parduotuvėje rasime įvairiausių spalvų: tiek juodo, tiek geltono, tiek mėlyno, tiek raudono. Tad jo įsigiję galime žaisti su baltus žiedus užauginusiomis gėlėmis bei juo. Pats darbas labai paprastas. Tereikia į vazą įpilti vandens ir jį sumaišyti su rašalu, o tuomet į gautą mišinį (tirpalą) įmerkti nuskintą arba įsigytą gėlę. Praėjus šiokiam tokiam laiko tarpui gėlės žiedas nusidažys spalva. Yra pastebėta, jog geresnis rezultatas pasiekiamas tuomet, kai padarytas tirpalas būna ryškus. Tačiau tai žinoma priklauso nuo to, kokio žiedo spalvos intensyvumo norite.

Vienaip ar kitaip, tai ne tik paprasčiausias gėlių dažymas. Ši veikla gali būti vadinama ir edukacine. Nesuprantate, kaip tai susiję? Yra žinoma, jog augalai turi rėtinius ir vandens indais, kuriais įvairiausi skysčiai nuolat cirkuliuoja. Tad šio bandymo pagalba galite praktiškai parodyti, jog augalas naudoja jam įpiltą vandenį. Geriausi rezultatai pasiekiami dažant baltas chrizantemas.

Vien jau perskaitę straipsnio pavadinimą, turbūt supratote, jog kalbėsime apie vasarą žydinčius krūmus. Jei taip pagalvojote, esate visiškai teisūs. Šiandien pasiūlysime tris krūmų rūšis, kurios pasižymi itin gražiais žiedais bei nereikalauja daug dėmesio.

Pirmoji rūšis būtų Gardenija. Lotyniškai – tai Gardenia augusta. Šis augalas yra krūminis, tačiau nėra labai didelis. Tad puikiai tinka minimalistiniam arba nedidelės erdvės sodui. Taip pat, taupant vietą šios rūšies krūmelius galima sodinti ir vazonuose. Jei mėgstate baltą spalvą ir egzotišką kvapą – šios rūšies krūmai tinka būtent Jums. Kadangi jie yra žali ištisus metus bei daugiamečiai, gali būti nepamainomais krūmeliais ir žiemos soduose arba kaip kambarinė gėlė. Vienaip ar kitaip, būtų nuostabu, jei šiam augalui rastumėte šiltą bei pilnai apšviestą žemės plotelį, nes jis į mūsų šalį atkeliavo iš šiltesnio klimato zonos, tad yra tikras saulės ir šilumos mėgėjas.

Antrasis ir ne ką prastesnis pasiūlymas – rožių krūmai. Dažniausiai esame įpratę rožes pirkti ir dovanoti įvairiausiomis progomis, o ne sodinti turimoje žemėje. Tad jei nuspręsite, jog norite papuošti savo sodą tokia visų mėgiama gėle bus tiesiog puiku, nes ne tik sodui suteiksite jaukumo, tačiau ir parodysite, jog mokate suderinti madą bei sodą. O tokiu būdu tapsite itin originalus. Kalbant apie pačius rožės krūmus reikėtų paminėti, jog priklausomai nuo rūšies, joms reikalingos ir skirtingos auginimo sąlygos. Tad rinkdamiesi veislę būtinai atkreipkite dėmesį ar galėsite duoti visas augalo augimui ir vystymuisi reikalingas sąlygas. Iš kurių viena pagrindinių yra saulėtumas ir apšviestumas.

Ir galiausiai trečiasis krūmas – tai Hortenzija. Tai dažniausiai dideli krūmai, kurie pasižymi dideliais kuokštiniais žiedais. Pagrindiniai atspalviai – rausvi, melsvi, balti bei violetiniai. Tad tiems, kurie mėgsta minėtas spalvas šios rūšies krūmas itin patiks. Juo labiau, kad šių gėlių žiedai yra dažnai naudojami nedidelių šventinių puokščių gamybai. Tad jį pasisodinę nušausite du zuikius vienu šūviu. Nežinote, kaip tai įmanoma? Ogi labai paprastai, krūmas puoš Jūsų sodą, o prireikus galėsite nusiskinti žiedų ir neišleisite pinigų gėlių įsigijimui.

Tad pasistenkite į savo sodo sklypelio dizainą pažvelgti kiek kūrybingesniu kampu nei jau tampa įprasta ir suteikite jam šiokio tokio spalvingumo bei jaukumo.

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį, jog augalams reikalinga pastovi priežiūra, o ne tik jiems smarkiai įsiligojus. Vienaip ar kitaip, dabar kalbėsime apie kenkėjus. Dažniausiai jie tūno pasislėpę apatinėje augalų lapų pusėje ir juos graužia arba siurbia sultis, kurios yra prisotintos naudingų tiek augalui, tiek kenkėjui reikalingų maisto medžiagų. Tad vienas iš pasiūlymų būtų tiesiog nuskinti tuos lapelius, ant kurių pastebėjote besiveisiančius kenkėjus. Žinoma ir taip turbūt supratote, jog šis metodas tinka tik kenkėjams pradedant plisti, nes jei jį naudosite tuomet, kai jų yra ant viso augalo, tiesiog nuskinsite visus lapus. O tai tikrai ne į gerą. Taip pat, yra jau nuo seno visiems gerai žinomas bei patikimas būdas – vabalų nurinkimas. Kaip pavyzdį galime pateikti kolorado vabalų nurinkimas nuo bulvių krūmelių lapų. Tačiau šis būdas netinka tiems vabaliukams, kurie yra itin maži, nes tokiu atveju juos nurinkti bus itin sunku arba to padaryti išvis neišeis.

Taip pat, yra žinoma, jog yra ir kita problema – virusinės bei bakterinės ligos. O ar žinote, kas yra tikrasis jų kaltininkas? Ogi Jūsų sklypo žemė, kurioje auga pasirinktasis augalas. Tad jau nuo pat sodinimo pradžios reikia pasirūpinti jos sudėtimi bei derlingumu. Yra du paplitę žemės praturtinimo būdai. Tai yra juodžemio bei humusinio sluoksnio didinimas arba maišymas su minėtomis materijomis. Tokiu ne tik pagerinsite žemės sudėtį, bet ir padidinsite jos derlingumą, o tokiu būdu augalai gaus didesnį jos pliūpsnį. Tad vienu šūviu nušausite du zuikius.

Ir galiausiai kalbėsime apie ligas, kurios yra iššauktos augalui nepalankaus žemės pH dėka. Dažniausiai su šia problema susiduria nepatyrę sodininkai arba tie, kurie ne itin kreipia dėmesį į augalui reikalingas sąlygas. Kaip pavyzdį galime pateikti šilauogių krūmus, kurios mėgsta šiek tiek rūgštingesnę, nei 7pH žemę. O rozmarinas priešingai, propoguoja švelnesnę dirvą. Tad vienas iš metodų yra pelenų naudojimas, kurių dėka galima nurūgštinti dirvožemį.

Tad siūlome pamąstyti kiek praktiškiau ir neleisti pinigų pinigų įvairiausių preparatų pirkimui. O tiesiog siūlome daugiau dėmesio skirti nuolatinei augalų priežiūrai. Žinoma, minėtieji būdai negarantuoja, jog pagydysite jau stipriai sergantį augimą, tačiau jei metodus bandysite tik pastebėję ligas ar kenkėjus, išlieka daug šansų, jog Jums pasiseks.

Priešingai nei daugelis ant krūmų augančių uogų, avietės derlių pradeda vesti gana greit. Tai dažniausiai priklauso nuo pasirinktų sodinukų. Jei juos pirkote jau ne itin jaunus, tad pasodinę pavasarį, tą patį sezoną galite tekti paragauti keletą uogelių. O tai juk išties nuostabu.

Norint, jog pasiektumėte puikų bei Jus džiuginantį rezultatą, turėtumėte atkreipti dėmesį į pasirinktą aviečių rūšį. Vienos iš jų būna ankstyvos (tos, kurios derlių veda liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje), o kitos vėlyvosios (tos, kurios derlių veda rugpjūčio gale ir rugsėjo pradžioje ar net viduryje). Dažniausiai nuo pasirinktos rūšies priklauso ir reikalingos sąlygos. Tačiau vienaip ar kitaip, yra keletas pagrindinių, kurios būtinos daugeliui aviečių krūmelių. Turbūt ne kartą esate ėję mišku bei rinkdami grybus ir tuo pačiu metu užtikę laukinių aviečių krūmus. Jų uogos būna itin sultingos bei skanios. Kaip manote kodėl? Pagrindinė priežastis – tai nuostabios aplinkos sąlygos: saulėtumas, derlinga žemė bei dideli vietos plotai. Tad į tai derėtų atsižvelgti ir sprendžiant, kur pasodinti įsigytus krūmelius. Be abejonės, galbūt Jūsų sode nėra tokios vietos, kuri atitiktu visas minėtas sąlygas arba tokia vieta yra tiesiog užimta, tačiau bent keletą iš jų patenkinti būtų iš tiesų šaunu. Priešingu atveju galite sulaukti labai skurdaus derliaus. Taip pat, vienas svarbesnių visų aviečių krūmų bruožų yra tas, jog jog jie neapkenčia per didelio vandens kiekio. Tad nepersistenkite ir krūmų neperlaistykite, nes priešingu atveju galite supūdyti augalų šaknis.

Be abejonės viskas nėra taip paprasta, jog nusipirkome daigelius, iškasėme duobę ir juos pasodinome. Reikia ir tolesnės priežiūros, į kurią įeina krūmų genėjimas bei tręšimas. Jei avietes auginate ne pirmus metus ir pastebėjote, jog jų duodamo derliaus kiekis gerokai sumažėjo, priežastis gali būti tik viena. Tai energijos stygius, kuris gali būti dėl per didelio daigų skaičiaus viename žemės plotelyje. Juk ir taip aišku, kad kaip ir žmogui, taip ir avietės krūmui yra reikalingas maistas. Tačiau jis kiek kitoks. Tai yra vanduo bei organinės medžiagos. Būtent tai yra pagrindinis jų augimo ir vaisių vedimo šaltinis. Tad norėdami, jog derlius pagerėtų, turėtumėte sumažinti aviečių daigų skaičių, o tiksliau – tai jas šiek tiek išretinti. Yra pastebėta, jog aviečių krūmai ypač gerai auga bei augina didelį skaičių uogų tuomet, kai yra susodintos neplačiomis eilėmis. Tuomet daigai turi vietos, kur plėstis ir nukreipti savo šakas.

Modernusis menas pradėjo plisti jau prieš keliasdešimt metu. Vieni iš pirmųjų, kurie pradėjo skleisti šią idėją, buvo vokiečiai. Jų šalyje modernizmo užuomazgas galime įžvelgti jau maždaug tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimtaisiais metais. Vienaip ar kitaip, viskas prasidėjo nuo architektūros (o jei konkrečiau, tai nuo pastatų) moderniojo meno.
Modernusis menas gali būti itin akivaizdus arba pastebimas tik akies krašteliu. Tad pasitaiko tokių atvejų, jog žmonės nesistato modernaus tipo namų, o tiesiog pasinaudoja keliomis detalėmis ir taip savo būstui ir gyvenamajai aplinkai suteikia patrauklumo bei originalumo.

Priešingai nei daugelyje stilių, šiame žmogui leidžiama visiškai eksperimentuoti ir ieškoti kažko naujo, neįprasto ar neatrasto. Visiems gerai pažįstamas šiltų atspalvių bei švelnių paviršių medis modernizme pakeičiamas metalu. O konkrečiau – metalinėmis konstrukcijomis, kurioms būdingos griežtos formos, kampuotumas. Taip pat, yra ir dar vienas bruožas, kuris padaro šį stilių išskirtinu. Tai namo tekstūra. Ji pasipriešina pamėgtam spalvingumui ar plytiniam paviršiui ir dažniausiai susitelkia su šviesiais tonais bei atspalviais. Pačio pastato formos gali būti tiek kampuotos, tiek neįprastai suapvalintos. Svarbiausias modernizmo bruožas yra išskirtinumas.

Vienaip ar kitaip, modernus gali būti tiek Jūsų namas, tiek sodas. Neįsivaizduojate, kaip tai suderinti? Yra keletas patarimų, kurie turėtų padėti sukurti modernaus sodo dizainą. Pirmiausia pasitelkite savo kūrybiškumą bei fantaziją. Jei gyvenate sodo bendrijoje arba kitoje gyvenvietėje pirmiausia pereikite kelius ir apžiūrėkite kaimynų namus. Tuomet padarykite išvadas, o konkrečiau, tai išrašykite punktus, kuriais pasižymi daugelis namų. Tai gali būti durų spalva, langų forma, stogo šlaitas, tvora ar durys. Tai padarę galite kurti savą dizainą ir galvoti, kuo pakeisti visiems gerai žinomas bei įprastas detales.

Antrasis ir ne ką prastesnis patarimas yra informacijos ieškoti įvairiausiuose informaciniuose šaltiniuose. Priklausomai nuo Jūsų mėgiamų materijų galite rinktis laikraščius, internetinius tinklaraščius ar žurnalus. Šiuo metu gana daug dėmesio yra skiriama modernizmui, tad ieškant informacijos problemų tikrai neturėtumėte susilaukti. O jei manote, jog naudodamiesi šiais šaltiniais nebetapsite originalus, labai klystate. Nors ir daug dėmesio šiai meno sričiai yra skiriama, tačiau dar vis retas šių dienų žmogus išdrįsta juo pasinaudoti. Tad vien jau dėl to, kad nusprendėte kažką padaryti kitaip nei visi ir nepaisyti bandos dėsnio tapsite išskirtiniu.

Ir galiausiai – jei nepasitikite savo kūrybiškumu arba neturite lakios vaizduotės, visuomet į pagalbą galite pasitelkti dizainerius. Žinoma, tai kainuos tam tikrą sumą pinigų, tačiau jei tikslas yra žūt būt išsiskirti iš kitų – kodėl gi ne?

Šie du dalykai itin dera, kai kalbama apie gydomųjų žolelių auginimą. Juk ir taip visi žinome, jog susirgus gripu arba peršalus daugelis mamų bei močiučių lekią į vaistinę įsigyti čiobrelių. O tokiu atveju, kai labai pavargsta ar paskausta akys – žmonės renkasi gerai pažįstamas ramunėles. Ką jau kalbėti apie nuostabų mėtinės arbatos skonį… Tad norime pasiūlyti pasisodinti minėtųjų augalų ir jiems nužydėjus iš lapelių išsivirti arbatos. Jų galite prisidžiovinti ir žiemai. O taip ne tik būsite užtikrinti, kad naudojate chemiškai neapdorotas žoleles, bet ir neišleisite tam tikros sumos pinigų jų įsigijimui. Yra pastebėta, jog vaistinėse būtent šiems produktams yra užkeliami dideli antkainiai.

Dar vienas aspektas, kuris itin nuostabus auginant gydomasias žoleles – tai jų žiedeliai. Ramunėlės žydi baltai, o čiobreliai violetiniai. Šios dvi spalvos gali prisidėti prie naujo Jūsų sodo dizaino kūrimo arba senojo tobulinimo. Visi puikiai žinome, jog yra patariama derinti skirtingų pusių atspalvių spektro spalvas. Tad pasieksite tikrai nuostabų vaizdą, jei šalia pasodinsite geltonas našlaites ir violetinius smulkius žiedelius auginančius čiobrelius. Patariame derintu būtent šias dvi gėlių rūšis, nes jų panašus aukštis ir taip pavyks išvengti betvarkės ar bent jau netvarkingo sodo įvaizdžio.

Taip pat, yra pastebėta, jog būtent čiobreliai yra tie augalai, kurie gamina didelį kiekį nektaro, kuris vasaros metu itin traukia bites. Atsižvelgdami į šį pastebėjimą patariame jas sodinti ten, kur labai daug nevaikštote. Tokiu būdu sumažinsite bičių įgėlimo galimybės.

Priklausomai nuo pasirinktų žolelių, skirtingai reikia jas ir apdoroti. Gal ne apdoroti, bet paruošti tolemesniam sandėliavimui ir vartojimui. Jei nusprendėte, jog rudenį ir žiemą norėsite gerti ramunėlių arbatą, Jums reikės ne ko kito, o būtent jų žiedelių. Sugalvoję peršalimą gydyti savo užaugintų čiobrelių arbata – turėtumėte naudoti tiek žiedelius, tiek lapelius. O norėdami pasakiško skonio ir kvapo mėtų arbatos – tiesiog nuskinkite užaugusius lapelius. Ir visai nesvarbu, kurį iš trijų minėtų augalėlių pasirinksite, esmė tokia, jog reikia nuskinti minėtus objektus (žiedus arba lapelius) ir juos sudžiovinti. Tuomet sudėti į tam tikrus paketėlius ir laukti, kol pajusite poreikį. Sandėliavimui ir laikymui ypač tinka popieriniai maišeliai. Būtent per juos arbatžolės galės laisvai kvėpuoti.

Yra paplitęs posakis: kiek žmonių, tiek ir nuomonių. Ir jis labai tinka, kai yra kalbama apie sodo dizainą. Juk būtų nelogiška, kad visi mėgtume tą patį. Tad taip ir susiklostė, jog vieni žmonės savo sodą paverčia didžiuliu gėlynu (ir patiria estetinį pasigėrėjimą), antri – visą žemės sklypą užsėja įvairiausiomis daržovėmis (gauna maistinę naudą), o treti – į pagalbą pasitelkia kiek neįprastas dizaino detales. Taigi šiandien kalbėsime apie trečiąjį tipą ir siūlysime įsirengti nediduką krioklį.

Visų pirmiausia išgirdus žodį krioklys, žmonės iškart pradeda mąstyti apie iš didelio aukščio krentantį vandenį. Be abejonės tai yra lyg susidaręs stereotipas. Tačiau turbūt sutiksite, jog einant mišku yra tekę matyti akmenimis sruvenančių šaltinėlių. Būtent tokį ar bent jau panašų vaizdą siūlome pasidaryti sode.

Nusprendę, jog norite atnaujinti savo sodo dizainą bei į jį įnešti naujų elementų, šis pasiūlymas kaip tik Jums. Tad vertėtų aptarti pačią darbo esmę. Dažniausiai maži kriokliai daromi lyg takelis į didesnį vandens telkinį, kuris gali būti nedidelis prūdas ar tvenkinukas Jūsų sodo centre. Visai nebūtina, kad jis būtų didelis. Visai užtenka metro spindulio apskritimo formos vandens telkinio, kuris gali būti ir gilus, ir nelabai. Jei nuspręsite išsikasti gilesnį, galėsite veisti spalvotus karosus bei sodinti vandens lelijas. O tai tikrai daro retas sodininkas. Tad galime daryti išvadą, jog tapsite originaliu savo kaimynų tarpe.

Po to, kai išsikasite vandens tvenkinuką, reikėtų pradėti formuoti takelį, kuriuo bėgs vanduo. Geriausia visą šį kompleksą įkurti nuokalnėje, nes tokiu atveju nereiks papildomų priemonių, kurie skatins vandens tekėjimą. Tad darydami visą krioklio pagrindą į pagalbą galite pasitelkti cementą ir akmenis.

Štai yra ir tvenkinys, ir krioklio vieta. Belieka pasirūpinti vandens cirkuliacija. Tam Jums prireiks vandens siurblio, vamzdžio bei nedidelio filtro. Vamzdį reikėtų įkasti nuo tvenkinio iki pat krioklio viršaus. Tuomet prijungti siurblį ir filtrą. Jei manote, jog galite išsiversti be filtro, esate visai teisūs, tačiau tokiu atveju grės kita problema – akmenys apsineš neestetiškai atrodančiais dumbliais. Tad viską padarius belieka įjungti siurblį ir gėrėtis naujuoju sodo dizaino elementu.

Žinoma, čia pateikti tik pagrindiniai elementai ir žingsniai, kuriais turėtumėte eiti, nusprendę, jog norite paįvairinti savo sodą. Tačiau siekdami itin kerinčio ir unikalaus kriokliuko, turėtumėte pasikonsultuoti su sodo prekių arba tvenkinius kasančiais specialistais. Būtent šie žmonės gali duoti itin gerų bei išbandytų pasiūlymų.

Pirmiausia pradėkime nuo to, jog dažnam iš mūsų pasitaiko, jog neturime vietos, kurioje galėtumėme malkas sukrauti ir gerai išdžiovinti. Juk ne paslaptis, jog būtent sausos malkos skleidžia geriausią šilumą. IŠ to išeina išvada, jog reikia susiręsti pavėsinę ar pastogę, kurioje galėtume sukrauti atsigabentą turtą. Kaip tik artėja šiltasis metų laikotarpis, kuomet galime tuo ir pasirūpinti. Svarbu atsiminti, jog pastatytoje vietoje džiovinsime malkas, tad ji turėtų būti atvira ir perpučiama vėjo. Tokiu būdu pagreitinsime vandens garavimą. Taip pat, pravartu atkreipti ir į pačios pastogės vietą. Ją galite statyti prie namo šono arba ne itin naudojamame sklypo kampe. Kalbant apie gerą malkų džiuvimą vertėtų atkreipti dėmesį, jog pietinėje pusėje, kur šviečia ir šildo saulė, malkos išdžius daug greičiau nei šiaurinėje pusėje esančiame pavėsyje. Tad nusprendę susiręsti pašiūrę būtinai atkreipkite dėmesį į pasirinktąją vietą. Be abejonės galima pasitelkti ir visiems gerai žinomą ir nuo seno paplitusį malkų laikymą – sukrovimą į kūgį. Vadinasi atsižvelgdami į turimą žemės sklypo plotą bei kantrybės ar laiko kiekį galite pasirinkti tinkamiausią sandėliavimo būdą.

Kita ir ne ką prastesnė problema yra kasmet kylantis klausimas: „Iš kur gauti malkų?“. Daugelis žmonių apsirūpina reikiamomis sankaupomis tik vieniems metams į priekį, tad sekančiais vėl susiduria su ta problema. Patarimas labai paprastas – jei gavote sausų, Jums tinkančio dydžio bei kokybiškų malkų, tiesiog išsisaugokite vežėjo kontaktus ir kitą kartą nereikės sukti galvos. Taip pat, vienas iš variantų yra paklausti kaimynų ar kitų pažįstamų. Turbūt ir taip aišku, jog tikrai ne tik Jūs namus apšildote malkomis, tad tikrai nesunkiai turėtumėte rasti žmonių, kurie galėtų padėti.

Ir paskutinis malkų „kabliukas“ yra vis kylanti jų kaina. Tad nusprendėme patarti ne itin sudėtingą šios problemos sprendimo būdą. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į savo sodo medžius. Gal yra didelių bei pasenusių, kurie nebeatlieka savo funkcijos (nebeveda vaisių ar uogų) ir tiesiog užima vietą. Jei taip, galite pasirūpinti jo pašalinimu. Būtent tokiu būdu nušausite du zuikius vienu šūviu- padidinsite turimos laisvos erdvės plotą ir tuo pačiu gausite malkų ateinančiai žiemai. Taip pat, galite pasidomėti miškų švarinimu. Dažnai pasitaiko, jog būtent šiose vietovėse vyrauja netvarka, nes eigulys neranda žmogaus, kuris galėtų padėti padaryti tvarką (tai yra panaikinti nereikalingus medžius). Tad tai taip pat yra vienas iš malkų gavimo variantų. Tačiau prieš juo užsiimdami būtinai gaukite raštišką miško prižiūrėtojo leidimą. Kitu atveju tai gali būti palaikyta vagyste.

Ir visai nesvarbu ar ankščiau esate užsiiminėję šiuo menu, ar ne. Nepaisant turimos ar neturimos patirties galite nesunkiai galite susikurti unikalių sodo dizaino detalių. Neįsivaizduojate, kas tai galėtų būti? Atsakymas labai paprastas – tai įvairūs vazonai, spalvingi bei raštuoti akmenys, šiltnamio rėmai ar kibirai ir laistytuvai.

Pagrindinė esmė yra labai paprasta. Priemonės priklauso nuo norimo rezultato. Tarkim norėdami pasigaminti originalų gėlių vazoną, turėtumėte įsigyti servetėlių, klijų, vazono, teptuko bei lako. Pirmiausia reikia pasirūpinti, jog vazonas būtų švarus. Tuomet mąstyti apie jo puošimą. Tad pasiėmę servetėlę pasilikite tik raštuotą (viršutinį sluoksnį), nes likusi medžiaga vargu ar bus reikalinga. Tada reikia pasiruošti klijus. Jei nenorite išleisti didelio lėšų kiekio, galite tenkintis ir paprasčiausiu lipalu. Jį praskiesti su vandeniu maždaug 1:3. Ir gautu mišiniu sudrėkinti ant vazono priglaustą servetėlę. Klijų gailėti nederėtų, nes kuo mažiau jų bus, tuo daugiau šansų, jog servetėlė neprikibs. Po šio darbo patariama rankdarbį palikti namuose arba saulėtoje vietoje, kad išdžiūtų. Įsitikinę, jog vazonas ir užklijuotoji servetėlė gerai prikibo galite darbuotis tolėliau. Tai yra užlakuoti. Neatkreipę dėmesio į šį aspektą ir palikę vazoną lauke galite itin nusivilti po atėjusio lietaus, nes Jūsų triūsas bus tiesiog nuplautas žemėn. Tad būtina gautąjį darbelį užlakuoti. Laką nesunkiai turėtumėte rasti tiek sodo, tiek namų apyvokos prekių parduotuvėse.

Be abejonės yra įvairiausių specialių ir sudėtingesnių dekupažo metodų, kurių pagalba gaunami dar gražesni darbai. Tačiau juos rinktis patariama pradėjus nuo paprastesnių, tokių kaip vazono dailinimas. Nes tik dedant žingsnį po žingsnio būsite patenkinti gautuoju rezultatu. Ir visai nesvarbu, ką dailinti nusprendėte (ar vazoną, ar šiltnamio rėmą, ar akmenėlius, kurie gali tapti dizaino dalimi), pagrindinė esmė išlieka ta pati. Tad belieka palinkėti sėkmės kūrybiškai puošiant ir atnaujinant savojo sodo erdvę.

Siūlome į pagalbą pasitelkti spalvas ir pasiekti itin puikų rezultatą. Būtent jų pagalba galite išryškinti tas sodo vietas, kurias norite, ir palikti užantyje tas, į kurias nenorite kreipti dėmesio. Taip pat, yra pastebėta, jog itin šaunus rezultatas gaunamas derinant priešingas spalvų paletės spalvas (ji pateikta paveikslėlyje). Galite rinktis tokius derinius kaip raudona ir žalia, morkinė bei mėlyna ar geltona ir violetinė. Tuomet gautu rezultatu nustebinsite ne tik save, bet ir kaimynus. O tuo pačiu parodysite, jog turite ir šiokį tokį nusimanymą apie dizaino detalių derinimą.

Vienu iš paprasčiausiai pasiekiamu spalvų spektro žaismo vietų gali tapti gėlynai, kuriuos taip mėgsta tiek pradedančios, tiek jau patirtį turinčios sodininkės. Kad ir pasirinkę pačias paprasčiausias ir ne daug priežiūros reikalaujančias gėles (pavyzdžiui našlaites) ir sužaidę jų spalvų bei atspalvių kontrastais, galite į savo sodo erdvę įnešti šiokio tokio unikalumo bei subtilumo.

Mąstote, kas dar ne gėlių galėtų žaižaruoti spalvomis? Ogi įvairiausi lauko baldai bei vazonai. Siūlome rinktis kiek neįprastas  ir palikti visiems gerai pažįstamas (baltą ir rudą) baldų spalvas. Kad ir paprasčiausias stalas ar kėdės gali tapti savotišku akcentu. Tereikia šiuos komponentus priderinti prie bendrojo sklypo dizaino. Jei nusprendėte, jog sode vyraus šaltos spalvos ir akmens masės galia, Jums tiks pilki tonai. O nusprendę, jog vasarą reikia džiaugtis ir pasidžiaugti ryškumu bei spalvų margumyne galite burti su ryškesnėmis spalvomis (raudona, geltona, salotinė ar žydra).

Šis pasiūlymas itin tinkamas vaikams. Nežinote kodėl? Atsakymas labai paprastas. Ogi būtent vaikai yra žaismingumo ir spalvų mėgėjai, tad galite paįvairinti savo rutiną bei kartu su savo atžala sukurti kažką unikalaus ir nepaprasto. Tokiu būdu ne tik lavinsite savo ir vaiko fantaziją, bet ir sustiprinsite jus siejantį ryšį. Juk visuomet gerai praleistą laiką primins vasaros popietę žolyne besipuikuojantys ornamentuoti vazonai ar lauko baldai.

Spalvos – tai vienas iš būdų, kuris žmogui leidžia atskleisti savo unikalumą bei prisiminti vaikystę. Tad neatsisakykite taip lengvai prieinamo naujo potyrio ir atskleiskite save kurdami ateinančiojo sezono sklypo dizainą.