Balinis ajeras (Acorus calamus L.)

Smulkūs dvilyčiai ajero žiedai susitelkę žaliose burbuolėse, kurių žiedynlapis irgi žalias, panašus į lapą. Burbuolė atrodo auganti iš šono, nors iš tikrųjų yra stiebo viršūnėje.

Žydi birželio ir liepos mėn.

Augalas maždaug 1 m aukščio, maloniai kvepia.

Stiebas ir lapai plokšti. Lapai kalavijiški, pamatine dalimi apkabina stiebą.

Daugiametis augalas su storu, nariuotu, šakotu šakniastiebiu, kuris driekiasi dumblėto substrato paviršiumi.

Dauginasi tik vegetatyviškai, nes vaisių pas mus nemezga (nėra vabzdžių apdulkintojų).

Auga upių ir ežerų pakrantėse, senvagėse, tvenkiniuose, balose, pelkėse, puveningame dumble. Sudaro sąžalynus. Randamas visoje respublikoje.

XVI a. atvežtas iš svetur į kai kuriuos botanikos sodus. Labai greitai išplito visoje Europoje.

Tėvynė — Indija (užauga raudonos uogos, nes ten veisiasi vabzdžiai, apdulkinantys žiedus). Yra nuomonių, kad ajerus į Europą užnešė totoriai (kai kur net ir vadinamas totorka).

Tai labai naudingas augalas visų pirma kaip vaistinis. Jo šakniastiebiai vartojami gydymui, taip pat yra žaliava parfumerijos pramonei (muilo ir dantų pastos gamybai) ir puiki kosmetinė priemonė.

Ajeras kaip prieskonis tinka paukštienos patiekalams ir stipriesiems gėrimams. Skani ant ajero lapų kepta naminė duona. Jis filtruoja ir švarina vandenį.

Gyvuliai jo neėda.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *