Augal Enciklopedija

Paprastoji kraujažolė

Achillea millefolium L. Daugiametis, 10—70 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias, standus, viršūnė dažniausiai šakota, plaukuotas. Lapai lancetiški, plaukuoti, 2—3 kartus plunks-niškai suskaldyti; apatiniai stiebiniai lapai kotuoti, 10—15 cm ilgio, 0,8—5 cm pločio, viršutiniai bekočiai, pražanginiai, smulkesni už apatinius. Vaisius — 1,5 — 2 mm ilgio, plokščias, sidabriškai pilkas lukštąvaisis. Žydi nuo liepos mėn. iki…

Šliaužiančioji šilingė (Lysimachia nummularia L.)

Geltoni, gana dideli ir taisyklingi penkianariai žiedai po 1—2 išaugę ant trumpų kotelių lapų pažastyse. Taurėlapiai pailgi, išmarginti rudais taškeliais. Vainikėlis suaugtinis, su trumpu vamzdeliu ir didelėmis skiautėmis, pamargintomis brūkšneliais ir taškeliais. Kuokeliai trumpi. Žydi visą vasarą. Vaisius — nedidelė, apvali dėžutė, plyštanti tarp sąvarų; sėklos tribriaunės, karpotos. Stiebas keturbriaunis, šliaužiantis, įsišaknijantis, iki 0,5 m…

Kartusis kietis

Artemisia absinthium L. Daugiametis, 60—100 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas stačias arba kylantis, kiek briaunotas, lapuotas, prie pamato sumedėjęs, viršūninė dalis šakota, plaukuotas. Lapai pražanginiai, apšepę baltais plaukeliais, pamatiniai 6—9 cm ilgio ir 3—7 cm pločio, 2 — 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynai — rutuliški, 2,5 — 5,0 mm skersmens graižai. Vainikėliai šviesiai geltoni. Lukštavaisis…

Islandinė kerpena

Cetraria islandica (L.) Ach. Daugiametė, iki 10 cm aukščio kerpė. Gniužulas sudarytas iš šakotų, netaisyklingų plokščių, blakstienotais kraštais skiaučių. Viršutinė jų pusė žalsvai rusva, vietomis ruda, apatinė šviesiai pilka, su baltomis dėmėmis, kurios skiaučių pakraščiuose susilieja. Plačiųjų skiaučių galuose susidaro lęšiuko formos rudi apoteciai (vaisiakūniai), kuriuose formuojasi aukšliai; juose išsivysto sporos. Auga sausuose pušynuose. Paplitusi…

Paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum L.)

Balzamu kvepiantys geltoni žiedai šluotelės pavidalo žiedyne. Vainiklapiai 5, kuokelių daug. Žiedlapiai ir mezginė išmarginti juodais taškeliais. Tai liaukutės, turinčios įvairių medžiagų, taip pat hipericino. Pražysta birželio pabaigoje. Žydi porą mėnesių. Vaisius — dėžutė su smulkiomis sėklomis. Stiebas apie 0,5 m aukščio, dvibriaunis, šakotas. Lapai pailgi, lygiakraščiai, išaugę poromis vienas prieš kitą. Jų lakštas, ypač…

Dvinamė katpėdė

Antennaria dioica Gaertn Daugiametis, 7—20 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas vienas arba keli, nešąkoti, apšepę baltais pūkais. Pamatiniai lapai kastuviški, stiebiniai linijiški arba lancetiški, pūkuoti. Graižai vienalyčiai, skėtiškose kekėse; kuokeliniai graižai balti, o piesteliniai rožiniai. Vaisius pailgas, 0,5 —1,0 mm ilgio, su skristuku. Žydi gegužės—birželio mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn. Auga saulėtose pamiškėse, šlaituose, sausuose…

Didžiažiedė juodgalvė

Prunella grandiflora (L.) Scholler. Žiedai 20—25 mm ilgio. Vainikėlis violetinis, melsvai violetinis arba rausvas. Žydi birželio—rugsėjo mėn. Auga šlaituose, pamiškėse, miškuose, miškų aikštelėse. Augalas retas, saugomas. Vaistinis, dekoratyvus, medingas. Vaistinei žaliavai vartojama žolė, nupjauta augalams žydint. Paprastosios juodgalvės žolėje yra rutino, hiperozido, saponinų, 0,5% eterinio aliejaus, karčiųjų medžiagų, dervų, 0,98% rauginių medžiagų, 30 mg% askorbino…