Avietės jautriai reaguoja į azoto ir kalio trąšas, o mažiausiai – į fosforo. Jaunos avietės (pirmuosius dvejus metus po sodinimo) tręšiamos tik azoto trąšomis – 100-120 kg/ha v.m. (340-400 kg/ha arba 34-40 g/m2 amonio salietros). Derančioms avietėms azoto trąšų normos, remiantis lapų analizėmis ir priklausomai nuo natūralaus dirvos derlingmo, yra 70-120 kg/ha v/m. Didelė dalis [...]

Japoninės plukės (Anemone japonica) – ilgaamžiai daugiamečiai žoliniai augalai dideliais, švelniais plaukuotais dekoratyviniais triskilčiais lapais. Kerai atželia pavasarį, kuomet nupjauname senus stiebus. Vasaros pabaigoje pražysta ir ilgai žydi. Žiedai balsvi, rausvi, tuščiaviduriai ar pusiau pilnaviduriai. Baltažiedės formos labai panašios į lieknąsias plukes, tik aukštos. Retom šakom japoninių plukių kerai (iki 1 m.), pražysta rugpjūčio mėnesį. [...]

Palyginti nauja tulpių klasė (išpopulia­rėjo XX a. pabaigoje, nors pirmosios veislės atsirado daugiau nei prieš 50 metų). Iš pra­džių tai buvo egzotiškos įprastinių tulpių mu­tacijos, vėliau išmokta jas selekcionuoti. Šiuo metu vis dažniau taikomas daugiapa­kopis kryžminimas, tuo pat metu žiedadul­kes paveikiant įvairiausiais mutagenais. Kai kurios šitaip sukurtos veislės yra tokios eg­zotiškos, kad visai nepanašios į [...]

Slyvos Lietuvoje auginamos nuo seno. Tai vertingi anksti pradedantys derėti, derlingi vaismedžiai. Jų vaisiai vartojami šviežūs ar perdirbti. Daugelio veislių slyvos tinka kompotams, uogienėms, kai kurios džiovinamos. Lietuvoje užaugintose slyvose būna 10,1-17,6 proc. tirpių sausųjų medžiagų, iš jų 7,1-9,6 procentų cukrų, 1,4-1,8 proc. organinių rūgščių, 2,6-3,9 mg% vitamino C. Iš cheminių elementų daugiausia yra kalio, nemažai fosforo, kalcio, [...]

Persodinkite kambarines gėles Pirmiausia reikėtų persodinti tas gėles, kurių šaknys nebetelpa vazonuose, ar sergančias įvairiais puviniais. Jaunus, greitai augančius augalus perkelkite kasmet arba kas antrus me­tus į didesnius vazonus. Senesnius, lėtai besivystančius persodinkite kas 3-5 metus į 3-10 cm didesnio skersmens in­dus. Jiems kasmet pakeiskite viršutinį žemės sluoksnį. Gėles persodinkite į joms skirtus durpinius substratus arba pagal augalų [...]

Vyšnios nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Vyšnias kankina ligos: kokomikozė, moniliozė, „raganų šluotos“, lapų džiūsna ir kt. Pavojingiausi vyšnių kenkėjai – vyšninis amaras (Myzus cerasi L.), vyšninis pjūklelis audėjas (Neurotoma nemoralis L), vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Calima limatina Retz.), vyšninė musė (Rhagoletis cerasi L.), o kai kuriais metais vyšnių lapus visiškai nugraužia rudmargės vanesos (Vanessa polychloras [...]

„MALINOVKA“ – vyšnių veislė, sukurta Rusijoje. Vaismedžiai vidutinio augumo, sudaro tankius, rutuliškus vainikus, labai ištvermingi žiemą. Žydi vidutiniškai anksti. Derėti pradeda ketvirtais-penktais metais po pasodinimo. dera kasmet, gausiai. Vidutiniškai atspari ligoms. Uogos prinoksta liepos viduryje, ne vienu metu. stambesnės už vidutines ar stambios (4 – 4,5 g), apvalios ar šiek tiek elipsiškos. gražios, gero skonio, transportabilios. [...]

Viena pagrindinių priežasčių kodėl nedera vyšnios, arba dera negausiai ta, kad dažnai auginamos nederlingos veislės. Būna atvejų, kuomet sode sodinami atsitiktiniai vyšnių medeliai – prasta sodinamoji medžiaga. Išvenkite šių klaidų. „Rūgščioji“ vyšnia ir „Žagarvyšnė“ dažniausiai dauginamos šaknų atžalomis. Atžalas būtina imti tik nuo derlingiausių ir sveikiausių motininių medžių. Jokiu būdu nesodinti vyšnaičių, išaugusių iš [...]

Kol pradės sprogti pumpurai, genėkite ir kartu apžiūrėkite vaismedžius. Pagrindinis būsimo derliaus rodiklis – susiformavę žiediniai pumpurai. Obelų ir kriaušių jie stambesni už vegetatyvinius, daugiausia susitelkę ant smulkių šakučių, vyšnių ir slyvų – ant praėjusių metų ūglių. Gero derliaus sulauksite palikę tiek šakų, kiek jų sugebės išmaitinti pumpurus, užauginti vaisius. Vaismedžius genėkite taip, kad derėtų kiekvienais [...]

Sodo augalams bundant iš žiemos miego, jų ka­mieno ir šakų žievė bei kambis pasidaro labai jautrūs saulės spinduliams. Dieną godžiai gaudančių ir sugeriančių saulės spindulius medžių paviršius įšyla iki 15 ir daugiau laipsnių, gerokai labiau nei giliau esanti  mediena. Šaltomis kovo ir netgi balandžio naktimis šaltis aštriais ledo krislais paverčia syvus. Tie ledo ga­balėliai suplėšo [...]