Augalų ligos ir kenkėjai

Amaras

Amarai. Kaip naikinti amarus

Daržoves, vaismedžius, vaiskrūmius, gėles pažeidžia įvairių rūšių amarai. Amarai būna žalsvi, pilkšvi ir net juodi. Amarai beveik nejudėdami tupi ant apatinės lapų pusės ir čiulpia jų sultis. Amarų pažeisti lapai susisuka ir miršta. Ūglių galai išsikreivina, nustoja augti, prastai bręsta, o daržovės – nudžiūva. Amarai netampa lėliukėmis, o peržiemoja jų kiaušinėliai. Amarų kiaušinėliai – ovalūs, […]
Amarų žala

Amarų žala

Maitindamiesi amarai išskiria saldžių ekskrementų lašelius. Šie lašeliai nubėga augalais, priviliodami muses, vapsvas, bites ir ypač dažnai – sodo skruzdėles. Jei ant sveikų augalų pamatysite skruzdėles amarus apsaugo nuo kitų kenkėjų ir netgi žiemai pateles nuneša į skruzdėlynus. Amarai kenksmingi ne vien tik tuo, jog čiulpia augalų sultis. Amarai neretai būna ir augalų ligų priežastimi. […]
amaras

Moliūginis amaras

Tai labai mažas kenkėjas, bet bėdų pridaro daug. Jis – vos 1-1,8 mm ilgio, žalias ar juosvai žalias vabzdys. Šis kenkėjas pavojingiausias agurkams. Amarai kolonijomis gyvena apatinėje lapų pusėje ir siurbia augalo sultis, o kai jų prisiveisia daug, jie užpuola ir ūglius, ir žiedus, ir net vaisių užuomazgas. Tuomet agurkų, ar kitų augalų lapai susiraito, […]
Dilgeles

Augalais nuo ligų ir kenkėjų

Visiems augalų preparatams ruošti rekomenduojama naudoti lietaus vendenį, medinius, molinius ar emaliuotus indus. Nuovirus ir ištraukas naudoti paruošimo dieną, ryte arba vakare apipirškiant augalų viršutinę ir apatinę puses. Preparatų kibimui prie lapų pagerinti rekomenduojama pridėti ūkiško muilo. Augalai prieš grybines ligas: asiūkliai (1 kg žaliosios asiūklių masės/10 l vandens, skiesti 1:5), svogūnai (500 g žalių […]
skruzdziu naikinimas

Kaip naikinti skruzdėles sode

Sodo skruzdėlės dažniausiai įsikuria gėlynuose, po šaligatvio plytelėmis, po namo pamatais, šiltnamiuose, po polietileno priedangomis, daržovių lysvėse ar vejose. Paprastai skruzdėlyną jos stato prie kraujažolių, ugniažolių ar gysločių, ant kurių perneša amarus – pagrindinį savo maistą. Skruzdės nėra sodo kenkėjos, tačiau sodo skruzdžių sąjunga su amarais gali padaryti nemažai žalos vaismedžiams, vaiskrūmiams, uogakrūmiams ir kitiems […]
darzoviu gumbas

Daržovių ligos

Viena pavojingiausių daržovių ligų yra vadinamasis gumbas. Ši liga pakenkia griežčiams, ridikams, ridikėliams, ropėms bei kopūstams. Bene geriausias būdas išvengti gumbo – sėjomaina. Tai yra, nesodinkite tų pačių augalų toje pačioje vietoje kelis metus iš eilės. Dar padeda dirvos kalkinimas. Tai daryti reikėtų taip – į duobutę, kur sodinsite ar sėsite, įberkite nedidelę saują kalkių […]
kopustiniai kenkejai

Daržovių kenkėjai

     Kenkėjai. Kopūstus, griežčius, ropes, ridikus, ridikėlius bei kitas kopūstinių šeimos daržoves labiausiai puola kryžmažiedinės spragės, kopūstinės musės, ropinis baltukas, kopūstinis pelėdgalvis ir kopūstinė kandis. Pastarieji kenkia ridikėlių, ropių, kopūstų bei kitų kopūstinių daržovių lapams, kopūstinės musės bei kryžmažiedinės spragės kenkia daigams. Kopūstinių baltukų vikšrai – geltonai žali su juodais taškais ir dėmelėmis. Jie graužia […]
zirniai2

Žirnių kenkėjai

Bene pavojingiausi žirnių kenkėjai yra vaisgraužiai ir lapsukiai. Šių kenkėjų vikšrai žiemoja žemėje, o iš kokonų jų drugeliai pavasarį išskrenda tada, kai žirniai ima žydėti. Kiekvienas drugelis ant žirnių lapų, žiedų ir stiebų sudeda 200 ir daugiau kiaušinėlių. Priklausomai nuo oro sąlygų, po 5—10 dienų iš kiaušinėlių iššliaužia vikšrai, kurie įsigraužia į ankščių vidų ir
bulviu ligos ir kenkejai

Bulvių ligos ir kenkėjai

Plačiausiai paplitusi bulvių grybinė liga yra maras (fitoftorozė). Bulvių liga pažeidžia bulvių gumbus, stiebus bei lapus. Pradžioje lapai apsitraukia rudomis dėmėmis, kai drėgna – ir apnašomis. Dėmės sparčiai […]

bulvesGeležingas dėmėtumasbulves1Gumbų sausavidurė
sodo genejimas

Profilaktinės priemonės vaismedžiams nuo ligų ir kenkėjų

Kiekvienais metais obelaičių ar kriaušaičių augintojai susiduria su įvairiausiomis problemomis, dažniausia iš jų – kaip išgydyti viena ar kita ligą, kuri užpuolė medelį. Kad nebūtų po laiko, geriausia iš anksto prevenciškai pasirūpinti apsauga nuo ligų sukėlėjų ir kenkėjų, kad būtų galima džiaugtis sveiku medeliu. Jau po žydėjimo reikia aptvarkyti medelį: išgenėti šakas, ypatingai tas, kurios […]
Rudasis puvinys.

Obelų ligos ir kenkėjai

 Obelų miltligė Rudasis puvinys ir vėžys Obuolinis pjūklelis
 Obuolinis vaisėdis Apsauga nuo žiedgraužio Obelinis žiedgraužis
 Obelų rauplės    
vysnios-medis

Vyšnių ligos

Vyšnios nukenčia nuo ligų ir kenkėjų. Vyšnias kankina ligos: kokomikozė, moniliozė, „raganų šluotos“, lapų džiūsna ir kt. Pavojingiausi vyšnių kenkėjai – vyšninis amaras (Myzus cerasi L.), vyšninis pjūklelis audėjas (Neurotoma nemoralis L), vyšninis gleivėtasis pjūklelis (Calima limatina Retz.), vyšninė musė (Rhagoletis cerasi L.), o kai kuriais metais vyšnių lapus visiškai nugraužia rudmargės vanesos (Vanessa polychloras […]
Vyšnių kokomikozėVyšninis amaras ir gleivėtasis pjūklelis
slyvos

Slyvų ligos ir kenkėjai

Slyvinis miltamaris
serbentai1

Serbentų ligos ir kenkėjai

Serbentinis stiklasparnisSerbentinis lapinis gumbauodis
Serbentinė erkutė
Agrastų priežiūra.

Agrastų ligos ir kenkėjai

Agrastų viksvinės rūdys
 Avietes

Aviečių ligos ir kenkėjai

Bakterinis šaknų gumbasAviečių garbanė
 braškės

Braškių ligos ir kenkėjai

Kekerinis puvinys
roziu ligos

Rožių ligos – kaip atpažinti?

Parduotuvių lentynose daug priemonių augalų ligoms gydyti, tačiau išsirinkti sau tinkamą sunku. Su rože kaip ir su žmogumi. Tinkamai neidentifikavus ligos galima ją tiesiog numarinti. Kaip atpažinti rožės ligą pagal jos išvaizdą: – Tikroji miltligė apniko jūsų rožę, jeigu ant lapo viršutinės pusės pasirodo baltos miltuotos apnašos. Dažniausiai ji pastebima jau gegužės mėnesį, bet pagausėja […]
 
Silauogiu ligos

Šilauogių ligos ir kenkėjai

Kova su šilauogių ligomis ir kenkėjais. Norint, kad šilauogių krūmai būtų atsparesni ligoms ir kenkėjams pirmiausia reikia atrinkti sveikus sodinukus. Jie turi turėti tvirtus, gerai išsivysčiusius ūglius su sveikomis viršūnėlėmis, lapai ir stiebai turėtų būti be dėmių. Didžiausius nuostolius šilauogėms padaro grybinės ligos, kurios pažeidžia įvairias augalo dalis: stiebus, jaunus ūglius, lapus, žiedus ir uogas. Pavojingiausių […]
Pinterest

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *